Lietuviškų braškių išsiilgę pirkėjai jau skanauja pirmąsias uogas
2021-05-27

Kretinga. Nors šis pavasaris pašykštėjo saulės ir šilumos, tačiau jau pamažu pradeda sirpti šiltnamiuose auginamos lietuviškos braškės.

Šukės kaime, Kretingos rajone, braškyną įsiveisę Kristina ir Viktoras Kavaliauskai (nuotraukoje) pirmosiomis braškėmis ištikimiausius nuolatinius pirkėjus pradžiugino gegužės 20 dieną.

„Pirmąjį kilogramą braškių šiltnamyje nuskynėme gegužės 18 d. savo vaikams. Dabar kas antrą dieną nedideliais kiekiais skiname uogas nuolatiniams klientams, kurie nekantriai jų laukė nuo pat gegužės pradžios“, – sako K. Kavaliauskienė, pridurdama, kad dėl prastų orų pirmosios uogos šiemet pradėjo nokti maždaug dviem savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais.

Linas agro mob 21 06 04

Šiltnamyje braškės auginamos specialių durpių substrato maišuose, technologiškai kasmet į juos sodinami nauji daigai, kurie nuėmus derlių naikinami. Šiemet Kavaliauskai pabandė šiltnamyje auginti ir antrametes braškes – nors vizualiai jos atrodo prasčiau nei pirmametės, tačiau jų uogos pradėjo sirpti anksčiau. Šiltnamyje uogos derėti turėtų iki birželio vidurio, o tada jas pakeis laukuose pradėsiančios nokti braškės.

Tiesa, šiltnamyje derliui paankstinti Kavaliauskai augina gana nedaug braškių, pasak Kristinos, tik dėl šviežių uogų išsiilgusių ir paragauti nekantraujančių nuolatinių klientų, o didžioji dalis braškyno įveista šalia plytinčiuose laukuose.

Braškių derliui paankstinti šiek tiek braškių Kavaliauskai augina šiltnamyje specialių durpių substrato maišuose

Braškyną ūkininkai paprastai atnaujina kas ketverius metus, kasmet naujai pasodindami po dalį uogynų. Siekdami pailginti uogų sezoną iki rugpjūčio vidurio, braškes sodina vėliau, išbando vis naujas veisles, ypač vidutinio ankstyvumo. Šiemet braškės auginamos 1,5 ha plote.

„Mūsų nuomone, tai optimalus braškyno dydis, tad kol kas ploto didinti neplanuojame, nes didžiausią dėmesį skiriame ne kiekybei, o kokybei. Kai plotas didelis, gali kažko nesužiūrėti, tada ir klientai atsisijos, todėl geriau mažiau, bet kokybiškiau“, – įsitikinusi šeštą sezoną skaičiuojančio braškių ūkio savininkė, labai sauganti ir vertinanti savo pirkėjus.

Ūkininkavimą derina su pedagogine veikla

Į gimtąjį kraštą Kristina su vyru Viktoru ir pirmagimiu sūnumi grįžo po studijų Klaipė­dos aukštosiose mokyklose: ji įgiju­si matematikos ir informatikos mokytojos, o jis – saksofono muzikanto specialybes.

„Dar besimokydami ir gyvendami Klaipėdoje supratome, kad mieste nenorime likti. Tad gavusi pirmą darbo pasiūlymą netoli gimtinės nedvejodama sutikau, o vyras nesipriešino“, – pasakoja Kristina. Jauna šeima grįžo gyventi į tėvų Stasio ir Genovaitės Lomsargių, žinomų Kretingos r. ūkininkų, namus Šukės kaimo gyvenvietėje, o tėvai persikėlė gyventi į kaimo pakraštyje susikurtą sodybą. Beje, šalia tėvų sodybos Kavaliauskai ir įsirengę savąjį braškyną.

Braškyną ūkininkai paprastai atnaujina kas ketverius metus, kasmet naujai pasodindami po dalį uogynų. Siekdami pailginti uogų sezoną iki rugpjūčio vidurio, braškes sodina kuo vėliau

Moteris juokiasi, kad veiklos kaime paieškoms nemažai įtakos turėjo televizijos laidos apie kaimą. Tad grįžę gyventi į Šukės kaimą, pasistatė prie namų šiltnamį, pradėjo auginti įvairių daržovių daigelius, bandė auginti net sraiges, deja, nesėkmingai, galiausiai nusprendė pasisodinti kelias lysves braškių, nes, Kristinos teigimu, vis dėlto braškes žmonės valgo ir mėgsta labiau nei sraiges.

„Kaime mūsų laukė namai ir verslas, tik reikėjo jį atrasti. Man patinka tai, ką darau, smagu grįžus iš darbo mokykloje eiti į šiltnamį ar lauką pasikapstyti ir taip galvą pravėdinti. Čia geriausiai pailsiu nuo protinės veiklos“, – kalba mokytojos darbą su ūkininkavimu derinanti K. Kavaliauskienė.

Tiesa, ji sutinka, kad suderinti šias veiklas sunkiausia būna pavasarį, kai braškyne prasideda darbų sezonas, tačiau per patį darbymetį birželio viduryje, kai prasideda uogos, darbai mokykloje jau būna pasibaigę. „Vyras daug prie ūkio dirba. Tik atrodo, kad prie braškių darbo nėra, o realiai pusę metų diena iš dienos tenka darbuotis“, – pastebi moteris.

Pasinaudojo parama smulkiam ūkiui

Pradėję nuo kelių lysvių 15 arų, pamažu braškyną Kavaliauskai plėtė. Pasak Kristinos, stimulas didinti plotą buvo ir galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama smulkiajam ūkiui. Bendradarbiaudami su LŽŪKT specialistais parengė paraišką ir gavę paramą investavo ją į braškių ūkiui reikalingą techniką: nedidelį traktoriuką, žolės smulkintuvą, tarpueilių frezą.

„Technika smulki, tačiau bet kuriuo atveju tai didžiulis palengvinimas, nes gerokai mažiau reikia rankų darbo, nors be jo išsiversti nepavyksta – kiekvieną daigą vis tiek reikia apžiūrėti“, – pastebi braškių augintoja, parama pasinaudojusi prieš dvejus metus. Be to, savo lėšomis jie įsigijo plėvelės įtempimo įrangą, mat braškės auginamos plėvele užklotose lysvėse, šiaudų skleistuvą – kad sirpstančios braškės būtų švarios ir nežemėtos.

Naujausi braškių ūkio pirkiniai – plėvelės įtempimo įranga ir šiaudų skleistuvas

Visus braškių priežiūros, įskaitant ir sodinimo, darbus jie atlieka dviese su vyru Viktoru, pagalbininkų samdo tik uogoms skinti – pagal paslaugų kvitus per sezoną įdarbina maždaug 15 skynėjų. Didžiąją jų dalį sudaro aplinkinių miestelių ir kaimelių jaunimas – juos jauni ūkininkai patys parsiveža į ūkį.

Prekiauja tiesiai iš ūkio

Braškių ūkio įkūrimo pradžioje Kavaliauskai dėdavo skelbimus į socialinius tinklus ir patys veždavo uogas pirkėjams į namus, dabar jau dvejus metus prekyba vyksta tiesiai iš namų – nusipirkti uogų į Šukę atvažiuoja žmonės ne tik iš aplinkinių vietovių, Kretingos, bet ir iš Palangos ar Klaipėdos.

Daugiausia braškių ūkio darbų atlikti tenka Viktorui Kavaliauskui. Naujai veisiamame braškyne jis įrenginėja laistymo sistemą

„Iki išnaktų vežiodavome uogas klientams į namus. Taip susirinkome klientus, dabar jie patys pas mus atvažiuoja. Žmonės nori atvažiuoti ir pamatyti, kad tikrai patys auginame, kur ir kaip auginame. Mums tai labai smagu ir naudinga, nes pirmiausia labai laikas tauposi“, – sako K. Kavaliauskienė, pasidžiaugdama, kad pirkėjų ratas kasmet plečiasi. Pasak jos, geriausia reklama ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas.

Beje, tiesiai iš namų Kavaliauskai prekiauja ne tik braškėmis, o vasaros gale ir jų daigais, bet ir šiltnamyje prie namų užaugintais pomidorų, agurkų, paprikų daigais, vėliau – ir pačiomis daržovėmis. Jas, kaip ir uogas, noriai perka miestuose gyvenantys žmonės, taip pat keli restoranai.

Bandė Kavaliauskai auginti ir aviečių, tačiau kol kas rezultatu neliko patenkinti, svarsto, gal joms Šukės dirvožemis netinka. Kelias dešimtis aviečių daigelių šiemet pasisodino šiltnamyje, tikėdamiesi, kad taip apsaugojus nuo lietaus ir drėgmės pertekliaus pavyks užauginti išvaizdžias ir skanias aviečių uogas.

Norėtų jauni ūkininkai asortimentą papildyti ir šilauogėmis, tačiau sutinka, kad šilauogyno įrengimas – didžiulė investicija, pradedant pačių sodinukų įsigijimu, baigiant specialiomis žemėmis, laistymo sistemų įrengimu. „Tad kol kas apsistosime ties braškėmis, o šilauogių pasisodinsime tik pabandymui. Pirma reikia išmokti jas auginti, o tada apie plėtrą galvoti“, – planais dalijasi uogų augintoja.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai