Lazdijai. Jaunasis ūkininkas Marijus Bernatonis, paklaustas, kiek augina  gyvulių, visus prajuokina sakydamas, kad laiko 19 arklių ir vieną asilą. Pastarasis esąs jis pats, nes sunkiai dirbdamas nepasekė kitų jaunuolių pavyzdžiu ir neišvyko gyvenimo kurti didmiestyje ar, kaip dabar įprasta, užsienyje.

Nors per pastaruosius trejus metus jaunų žemdirbių gretos Lazdijų krašte padidėjo, jos vis tiek nėra itin gausios. rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Algimanto Pipiro tvirtinimu, 2013 metų sausio 1 dieną rajone buvo registruota 220 jaunųjų ūkininkų ūkių, valdančių  apie 1 500  ha žemės.

Verkė įsikirtęs arkliams į karčius

Jaunasis ūkininkas Marijus Bernatonis, įsikūręs Lazdijų seniūnijoje, Žemaitkiemio kaime, ūkį perėmė iš savo senelių, pas kuriuos augo nuo mažų dienų.Mama anksti ištekėjo, todėl  gimus sūnui tęsė mokslus Marijampolėje, o tėtis Šeštokuose statė namą. Senelis tuomet dar buvo labai jaunas, vos 40 metų, turėjo du arklius, kuriais kolūkyje vežiojo pieną. Augino avis, kitus gyvulius. Visgi labiausiai Marijų traukė žirgai. Mažas būdamas ir ant avių jodinėjo, važinėdavo rogutėmis, traukiamomis stambių šunų. Kad jie bėgtų, ant nedidelio medinio baslio pritvirtindavo gabalą mėsos.

Kai reikėjo eiti į mokyklą, vaikas jau nenorėjo važiuoti pas tėvus į Šeštokus. ,,Tai įsikirtęs arkliams į karčius, tai apkabindamas avis, taip verkiau, kad visiems manęs pagailo. Likau Žemaitkiemyje. Deja, panaikinus kaime mokyklą, vis tiek teko persikelti gyventi į maždaug už 20 km esantį Šeštokų miestelį. Kiekvieną savaitgalį grįždavau pas senelius, šį nuotolį įveikdamas dviračiu, vėliau mopedu ir motociklu. Kai klasės draugai važiuodavo į ekskursijas, aš jų atsisakydavau, nes skubėdavau į Žemaitkiemį", - pasakoja jaunasis ūkininkas.

M. Bernatonis pradėjo ūkininkauti močiutei priklausančioje žemėje prieš 17 metų mirus seneliui. Tada perėmė ūkį ir tapo jaunuoju ūkininku. Pradžia, anot jo, buvo sunki.  Laikė 4 arklius, 20 kiaulių, 12 veršių, augino javus. Kadangi neturėjo traktoriaus, visus darbus dirbo arkliais. Tik grūdus gabendavo sunkvežimiu. Taigi ūkininkavimas užimdavo daug laiko.

Ūkininkui M. Bernatoniui prižiūrėti avis padeda ir vaikai

Todėl dabar džiaugiasi, kad sėkmingai pasinaudojo ES parama modernizuodamas savo ūkį. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas" jis įsigijo traktorių ,,Zetor Proxima" su frontaliniu krautuvu. Naujoji technika labai gelbsti ūkyje sėjant javus, parsivežant pašarus, kraunant juos į tvartus.  ,,Nusipirkus traktorių, ženkliai sumažėjo rankinio darbo. Dabar daugiau laiko lieka kitiems darbams atlikti, pasirūpinti auginamais gyvuliais. Galiu daugiau dėmesio skirti savo šeimai - žmonai Eglei ir vaikams", - nuoširdžiai kalba ūkininkas. Įsigydamas modernų traktorių jis neėmė paskolos iš banko, o skolinosi pinigų pas privatų asmenį. Ūkininko manymu, tai patikimiau nei įsipareigoti bankui.

Modernų traktorių moka vairuoti ir ūkininko sūnūs Vakaris bei Karolis

Karves melžė nuo šešerių metų

M. Bernatonis valdo 95 ha žemės, iš kurios 22 ha nuosavos, o kitą nuomoja. Augina 300 mėsinių avių berišon, Vokietijos juodgalvių ir kitų mišrių veislių. Taip pat laiko 19 arklių, (iš jų - 11 mažųjų ponių), 4 mėsinius galvijus. Anot Marijaus, ūkininkauti sunku. Lengva tik tiems, kurie socialines pašalpas gauna ir prie parduotuvės kasdien stovi. Ūkininkas, turintis tikslą, bando jį pasiekti kasdien dirbdamas, sukdamas galvą dėl įvairių pečius užgriūvančių problemų. Kai kurios avys, kaip sakė vyriškis,  pastaruoju metu sunkiai ėriavosi, prireikė veterinarų pagalbos. Taigi kartais atsipalaiduoti pristinga laiko. ,,Vienam būtų sunku ūkininkauti. Mano pagrindinė jėga - vaikai: šešerių Karolis ir devynerių Vakaris. Abu jau moka vairuoti traktorių, prileidžia vandens į kibirus, grūdų prineša, globoja savo avis, triušiukus, arklius", - vaikais didžiuojasi Marijus. Nusistebėjus, kad tokie maži jau sugeba tėčiui padėti, sakė, jog pats su močiute karves melžė būdamas vos šešerių metų. Taigi, ūkininko tvirtinimu, vaikai turi stengtis dirbti nuo jaunų dienų.

Avis, arklius ūkio savininkas su vaikais vadina pačių išrinktais įvairiausiais vardais. Dvi kumelaites, mėgstančius pasikandžioti, ,,pakrikštijo" anksčiau tarpusavyje nesutarusių skandalingų ir populiarių Lietuvos dainininkių vardais. Anot jo, močiutė perspėjo, kad dėl to nekiltų kokių problemų, bet Marijus tik juokiasi: ,,Argi gali moterys įsižeisti, kai jų vardais vadinamos gracingos kumelaitės?" Beje, vienos iš jų likimas buvo tragiškas - pernai vasarą žirgą ganykloje nutrenkė žaibas. Ūkininkas su vaikais žirgus lepina duona, o du iš jų labai mėgsta čiulpinukus ,,Bon paris".

Kol kas pajamų iš arklių M. Bernatonis negauna. ,,Kai nusprendžiu kurį nors parduoti, vaikai šaukia: ,,Tėti, tik ne šitą!" Išsirinkus kitą pardavimui, jie vėl maldauja, tvirtina, kad ir to neatiduosiantys. Taigi taip ir laikau visus, kiek turiu", - šypsosi ūkininkas. Pagrindinės jo pajamas - tiesioginės išmokos ir lėšos, gautos už realizuotas avis. Jas dažniausiai parduoda vietiniams gyventojams.

M. Bernatonis palaiko glaudžius ryšius su netoliese, Šadžiūnų kaime įsikūrusiu ūkininku Daivaru Adomynu. Kooperuodamiesi padeda vienas kitam nudirbti įvairius ūkio darbus. Daugiau jaunų žmonių aplinkiniuose kaimuose beveik nėra. Visi išskubėjo laimės ieškoti į miestus. 

Pernai Marijus už savo lėšas nusipirko kultivatorių. Dar labai reikėtų kombaino javams kulti. Jaunasis ūkininkas augina avižas, vasarinius ir žieminius kviečius, rugius, žirnius. ,,Mano ūkis, galima sakyti, beveik ekologinis. Trąšų beveik nenaudoju - pasėlius tręšiu tik galvijų mėšlu. Žieminių javų nepurškiu jokiais chemikalais, tik vasarinius purškiu nuo piktžolių", - tvirtina Marijus. Didelę dalį grūdų jis sunaudoja savame ūkyje, pašarams gaminti. Turi įsigijęs grūdų traiškytuvą, kuriuo traiško grūdus galvijams. Taip pat juos šeria šienu iš rulonų ir šienainiu.

Senoviniame svirne - muziejiniai eksponatai

M. Bernatonis turi 4 karietas, nemažai brikelių, tarp jų autentiškų, senovės meistrų gamintų. Gražiausią parsivežė pasiskolinęs iš Kalvarijoje gyvenusio draugo. Per sūnaus Karolio krikštynas ja kartu su krikštatėviais važiavo į bažnyčią, dardėjo pasižvalgyti prie Rudaminos piliakalnio. Visi buvo sužavėti ir pritarė Marijaus sumanymui įsigyti šią karietą. Tai buvo brangus pirkinys, todėl vienam ,,ratui" pinigų davė tėvai. Dalį lėšų draugui, turėjusiam zoologijos sodą, atseikėjo grūdais, šienu. Taip per metus laiko ir išsimokėjo.

Eglės ir Marijaus Bernatonių šeima saugo ir brangina giminės istoriją, kuri perduodama iš kartos į kartą

M. Bernatonis per rajone vykstančias šventes ir sportinius renginius karieta vežioja miesto svečius, vaikus ir visus, norinčius išbandyti šį ekologišką keliavimo būdą. Marijus priklauso Lazdijų žirgininkų klubui. Su jo nariais buvo nukakęs žirgais į Lenkiją, Punsko kraštą. Vietiniai gyventojai lietuviai juos entuziastingai ir nuoširdžiai sutiko, kai kurie net su ašaromis akyse.

Naujam gyvenimui jaunasis ūkininkas su šeima ir giminaičiais prikėlė ir senąjį svirną, pastatytą be vinių daugiau kaip prieš 80 metų. Be jų sudėtos ir grindys. Šios idėjos iniciatorė buvo žmona Eglė. ,,Į svirną anksčiau niekas nosies nekišo. Jame buvo supilti grūdai, kabojo lašiniai. Suorganizavus giminių talką, jį iškuopėme ir sutvarkėme. Dabar svirne malonu leisti laiką su šeimomis ar draugais", - pasakoja Marijus, rodydamas ir čia sustatytus muziejinius eksponatus: senovinį lygintuvą, dūminę, siuvimo mašiną, karbijas, žibalinę lempą, kultuvę, geldą, kurioje prosenelė prausė mažą senelį, katiliuką. Pastarąjį senelis vežėsi su maistu į turgų. Visas šeimynines relikvijas žino ir gali apie jas papasakoti ir mažieji ūkininko sūnūs. Taip saugojama, branginama  giminės istorija, kuri perduodama iš kartos į kartą.

Matant su kokia didele meile viskuo domisi sūnūs Karolis ir Vakaris, norisi tikėti, kad šis ūkis klestės ir ateityje. Vaikai tvirtino pasiryžę jį ne tik išlaikyti, bet ir plėsti valdas, auginti daugiau gyvulių.

,,Nors ir nelengva, džiaugiuosi, kad turiu ūkį, gerą šeimą, močiutę, patariančią visais ūkininkavimo klausimais, patinkantį darbą", - sako jaunasis ūkininkas M. Bernatonis.

MŪ inf.