Vilnius. Gauti prašymai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę dažniausiai atmetami dėl to, kad tokie plotai patenka į urbanizuotas teritorijas, taip pat – kai asmenys neatitinka tokios žemės pirkėjui nustatytų reikalavimų, teigia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Tarnybos teigimu, dėl šių priežasčių netenkinta apie 30 proc. gautų prašymų.  

NŽT atkreipia dėmesį, kad pasitikrinti, ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima pagal savivaldybių bendruosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Tai galima padaryti Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse, kur taip pat viešinami šie teritorijų planavimo dokumentai.

Įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi teisę fiziniai asmenys, jei jie atitinka nustatytas sąlygas. Visų pirma, asmuo ne trumpiau kaip trejus metus turi būti įregistravęs ūkininko ūkį arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti. Be to, per pastaruosius trejus metus jis turi būti deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamas, gautas iš žemės ūkio veiklos.

Juridiniams asmenims, norintiems įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat taikomi tam tikri reikalavimai. Tokie asmenys turi būti žemės ūkio produkcijos gamintojai, o jų pajamos iš žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius trejus metus turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Pasak NŽT, nuo šių metų pradžios yra gauti 3 273 prašymus tokiai žemei pirkti. Pagal gautus prašymus bendras norimas įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas yra  3 072 ha.

Daugiausiai prašymų įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pateikta Kauno ir Šiaulių regionuose.