Radviliškio r. Giedrius Danelevičius per tris dešimtmečius įsitikino, kad sėkmę lemia ne madingiausi technikos vardai ar naujausi modeliai, bet atsakingi ir racionalūs sprendimai – taip jo ūkyje atsirado technika, leidžianti dirbti tiksliai ir patikimai. 

Gimtajame krašte Radviliškio rajone ūkį G. Danelevičius įregistravo 1996 metais. Pradžia – 30 ha, įskaitant ir 18 ha senelių iš mamos pusės susigrąžintos žemės. „Senelių žemė ir buvo pagrindinis stimulas pradėti ūkininkauti“, – sako ūkininkas, prisimindamas trumpas mamos ir dėdės pastangas ūkininkavimą derinti su samdomu darbu.

Giedrius juokiasi, kad pats ūkininkauti pradėjo galvodamas, jog tai lengvas ir greitas būdas užsidirbti, nors iš pradžių važiavo žiemomis ir į Angliją paplušėti. Ūkiui pamažu augant, jis suprato, kad svarbiausia ne greiti pelnai, o atsakingi, apgalvoti sprendimai, kantrybė ir racionalus požiūris į darbą bei investicijas, ypač renkantis žemės ūkio techniką.

Pirmieji metai be paskolų už žemę

Atsiradus galimybei įsigyti pirmąją nuomotą žemę Dvarninkų kaime, pradėjo čia kurti savo šeimos sodybą ir ūkio bazę, nuomojama ir nuosava žeme plėsti naudmenų plotus. Visa G. Danelevičiaus dirbama žemė – Radviliškio rajone, nuo ūkio centro nutolusi iki 10 km spinduliu. Bene didžiausias investicijas į nuosavą žemę ir gamybinę bazę Giedrius padarė dar Lietuvoje esant litams. Tiesa, žemės kelis kartus pirko ir eurais.

„Pirkau vienais metais 19 ha ir 100 tūkst. eurų paskolą ėmiau. Nepraėjo nė treji metai, kai dar vieni žemės nuomotojai sugalvojo parduoti. Pirmąją paskolą jau buvau sumažinęs gal iki 70 tūkst., tačiau ji vėl padidėjo iki 170 tūkst. eurų. Tik dabar neturiu paskolos, susijusios su žemės pirkimu – rudenį paskutinę įmoką sumokėjau“, – pasakoja ūkininkas ir pabrėžia, kad perka tik tą žemę, kurią nuomoja ir pats dirba, kitur žemės nei pirkti, nei nuomoti neieško. Vis dėlto jis pripažįsta, kad atokvėpio nuo paskolų ir finansinių įsipareigojimų dar ilgai nenusimato, nes lizingu yra įsigijęs technikos.

Nemažai metų G. Danelevičius dirbo 300 ha, tačiau prieš keletą metų ūkis netikėtai išsiplėtė. Kai kaimynystėje ūkininkas nusprendė baigti veiklą, jis išsinuomojo jo valdytus 200 ha kartu su grūdų džiovykla ir dviem bokštais. Staigi ūkio plėtra privertė galvoti apie technikos parko pokyčius.

„Tiesa, keitėme tik kombainą – nusprendžiau, kad man reikia vikšrinio kombaino su lanksčia juostine pjaunamąja. Tokio ir dairiausi naudotos technikos rinkoje“, – sako ūkininkas ir priduria, kad šiam sprendimui nemažai įtakos turėjo kaimynas, padėjęs nuimti derlių išaugusiuose plotuose.

„Nebuvo labai svarbu, kokio gamintojo kombainą pirkti – svarbiausia, kad jis būtų vikšrinis. Vikšrai padeda išvengti klimpimo, tausoja dirvožemį, o pjaunamoji geriau kopijuoja dirvos paviršių. Kai šalia mano ratinio kombaino kaimynas dirbo su vikšriniu, atrodė, kad jis tiesiog plaukia per lauką, lengvai įveikdamas visas jo duobutes ir nelygumus“, – paaiškina Giedrius.

Techniką renkasi pagal kainą ir poreikį

Kaip ir dauguma ūkininkų, ūkininkauti G. Danelevičius pradėjo su Belarus traktoriumi, kuris iki šiol stovi ūkyje. Tiesa, dabar jis užkuriamas tik tada, kai reikia perstatyti iš vienos vietos į kitą. Be šio traktoriaus, dabartinį technikos parką sudaro skirtingų gamintojų technika, nemažai jos įsigyta iš naudotos technikos rinkos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse. Pasak jo, techniką renkasi labai pragmatiškai ir vienas iš svarbiausių kriterijų – kaina.

Pagrindiniams žemės dirbimo ir sėjos darbams prieš kelerius metus įsigijo naują 300 AG Massey Ferguson 8S su bepakope transmisija ir automatinio vairavimo sistema. Ūkininkas pasakoja, kad dirbant su automatinio vairavimo sistema, ypač įvairių formų ir dydžių laukuose, darbus atlikti daug paprasčiau: važiavimai būna tiesūs, išvengiama persidengimų, sutaupoma laiko ir degalų, padidėja darbo našumas. 

Ne mažesniu atradimu ūkininkui tapo ir bepakopė transmisija, todėl Lietuvos antrinėje rinkoje ėmė ieškoti tokios komplektacijos mažesnės galios (200 AG) traktoriaus ir įsigijo Fendt 720 Vario. Jį naudoja pasėliams purkšti su prikabinamu Dammann purkštuvu. Beje, anksčiau purškė su 100 AG Case IH, kurį naudotą prieš 12 m. nusipirko Lenkijoje. Šis traktorius su frontaliniu krautuvu kurį laiką atstojo teleskopinį, kol iš aukciono Anglijoje įsigijo Manitou. Dabar senasis traktorius daugiausia naudojamas vandeniui vežti ir akmenims rinkti.

Purkštuvu Giedrius purškia ne tik augalų apsaugos produktus, bet ir skystąsias KAS trąšas. Jis pabrėžia, kad tręšti skystomis trąšomis nėra pigiau ir darbo daugiau, tačiau kaip didžiausią privalumą jis nurodo tai, kad skystąsias trąšas galima daug vėliau paskleisti nei, pvz., salietrą, sulaukus, kol dirvos pradžius, tačiau augalai jas pasisavina daug greičiau.

Visą straipsnį skaitykite balandžio žurnale „Mano ūkis“.