Kaunas. Ekstremalių orų reiškinių ir ilgalaikių ekosistemų pokyčių akivaizdoje tikslios bei patikimos orų prognozės įgauna naują reikšmę, ypač žemės ūkyje – jos tampa ne tik kasdienio planavimo įrankiu, bet ir gyvybiškai svarbia priemone siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Dovilės Keršytės, tikslios orų prognozės padeda valdyti klimato kaitos poveikį – jos leidžia laiku numatyti ekstremalius reiškinius, įspėti apie juos, planuoti prisitaikymo priemones, kurios leistų sumažinti žalą žmonėms, jų turtui ir aplinkai. 

Tačiau ji pripažįsta, kad klimato kaita didina orų reiškinių nepastovumą ir ekstremalumą, todėl skaitmeninių orų prognozių modeliams tampa vis sunkiau tiksliai numatyti orus. Dėl šios priežasties gali sumažėti jų patikimumas. 

„Kad modeliai išliktų aktualūs, jie turi būti nuolat tobulinami – gerinama jų raiška, taikomi tikslesni fizikiniai procesai, įtraukiami dideli kiekiai realaus laiko duomenų, gaunamų iš meteorologinių palydovų ir radarų, taikomi dirbtinio intelekto sprendimai, skaičiavimams naudojami spartesni kompiuteriai“, – pabrėžia D. Keršytė. 

Į chaosą atmosferoje bei spartų prognozavimo sistemų tobulėjimą dėmesį taip pat atkreipia LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas. Pasak jo, kintant klimatui, atmosfera darosi chaotiškesnė, vis dažniau susiduria kontrastingos oro masės, kai šiltą oro masę keičia šalta, vyksta įvairūs svyravimai, dėl to dažnėja ekstremalių reiškinių. 

„Kai chaoso daugiau, jį prognozuoti sunkiau, tačiau dabartinės technologijos tobulėja kiekvieną dieną, todėl dabartinės prognozavimo sistemos, superkompiuteriai leidžia prognozuoti gana tiksliai“, – įsitikinęs D. Valiukas.

Bendrosios tendencijos ir lokalumas

Kalbėdamas apie bendrąsias klimato kaitos prognozes, jis pabrėžia, kad oro temperatūra kyla, visi metų laikai, ypač žiemos sezonas, šiltėja. Dėl to smarkiai mažėja dienų su sniego danga, šaltų dienų, žiemos trumpėja, daugėja karštų dienų, o pavasaris prasideda vis anksčiau – jis gerokai pasistūmėjo į žiemos pusę.

Šiltesni orai lemia ankstyvą augalų vegetacijos pradžią. Tai tampa iššūkiu žemės ūkiui, nes po šiltų dienų dažnai seka šalto oro sugrįžimai, kartais net su šalnomis. Tokie reiškiniai gali padaryti didelės žalos. Pavyzdžiui, šiemet tokios vėlyvos pavasarinės šalnos ypač pakenkė šiauriams ir rytiniams Lietuvos rajonams.

Keičiasi ir kritulių pobūdis. Nors bendras jų kiekis didėja nedaug, vis daugiau yra dienų, kai iškrenta ypač gausus kritulių kiekis. Krituliai pasiskirsto labai netolygiai – vienose vietose gali būti stichinė sausra, tuo metu kitur – intensyvūs lietūs. Tokie skirtumai ypač išryškėja šiltuoju metų laikotarpiu.

Šiltėjantis klimatas taip pat lemia didesnį ekstremalių oro reiškinių dažnį. Audros, kruša, viesulai ar gausūs lietūs vis dažniau tampa kasdienybės dalimi. 

„Klimato kaitos padarinys – ekstremumų dažnėjimas ir intensyvėjimas. Atmosferos chaotiškumas turi didelę įtaką lokalumui, kai didelis kritulių kiekis iškrenta labai nedidelėje teritorijoje. Pavyzdžiui, net viename ūkyje gali pusė lauko nukentėti, pusė ne“, – pastebi klimatologas.

Pasak jo, bendrosios klimato šiltėjimo tendencijos ir dėl to kylantys ekstremalių reiškinių iššūkiai išliks ir ilguoju laikotarpiu, nepaisant visų pastangų mažinti taršą. „Žinoma, mažindami šiltnamio dujų emisijų išskyrimą į atmosferą galime šiek tiek sulėtinti klimato kaitą, todėl labiausiai nuo ekstremalių gamtos reiškinių kenčiantis žemės ūkis turi rasti būdų ir priemonių prisitaikyti. 

O prisitaikymas įvairus – nuo kontrastingiems orams atsparesnių augalų ar veislų pasirinkimo, drenavimo sistemų diegimo iki ekologinių ūkių plėtojimo ir rizikų skaidymo auginant įvairesnes kultūras, draudžiant pasėlius“, – sako klimatologas D. Valiukas.

Labiausiai trūksta ilgalaikių prognozių

Pasak bendrovės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų  technologijų centro „AgroTTC“ vadovo Arno Radzevičiaus, žemės ūkyje tikslių orų prognozių reikėjo, reikia ir visada reikės, nes visa gamyba vyksta po atviru dangumi. Tad įvairios orų prognozių programėlės ir jų nuolatinis stebėjimas – neatsiejama ūkininkų kasdienybės dalis. 

„Mūsų ūkininkai naudoja daug įvairių programinės įrangų paketų, dažnai susipažįsta su kelių šaltinių informacija ir bando spėti, kada ir kokie orai laukia. Labiausiai trūksta ilgalaikių, bent pusmečio prognozių, nes orai žemės ūkyje lemia didžiąją dalį sprendimų, įskaitant ir finansinius, turiu galvoje, pasėlių draudimą. 

Tačiau neabejoju, kad ateityje tokias prognozes turėsime, nes dedamos milžiniškos investicijos globaliu mastu, kad vis labiau mūsų gyvenimuose įsitvirtinantis dirbtinis intelektas būtų panaudotas bendroms orų tendencijoms nuspėti, kokio sezono – šlapio, šalto ar karšto – laukti“, – įsitikinęs A. Radzevičius.

Jo teigimu, žinojimas iš anksto, koks laukia sezonas, ypač būtų pravertęs žemdirbiams šiemet, imantis tam tikrų technikos parko stiprinimo veiksmų prieš javapjūtę, kad lietingomis sąlygomis galėtų doroti derlių. Tarp tokių sprendimų jis įvardija vikšrinių kombainų ir grūdų perkrovimo priekabų su daugiau ašių, kad mažiau slėgtų dirvožemį ir galėtų į šlapią dirvą įvažiuoti, nuomą.

Išankstinis tikslių orų žinojimas svarbus ne tik apsirūpinant technika, bet ir atliekant daugelį žemės ūkio darbų, pradedant purškimais, tręšimais, sėja, baigiant technikos remontu, kai subirus, pvz., traktoriui, tenka priimti sprendimą, ar stabdyti darbus ir bandyti jį tvarkyti, ar ieškoti galimybių nuomotis, skolintis ir pabaigti darbus.

Į technologijas investuojantys ūkiai atsparesni klimato pokyčiams

Tiksliųjų technologijų specialistas neabejoja, kad klimato kaitos kontekste svarbus vaidmuo tenka technologijoms ir skaičiais bei faktais grįstiems duomenims. Vienas iš tokių sprendimų – meteorologinių stotelių diegimas ūkiuose, jungimasis prie duomenų tinklų.

„Puikiai šioje srityje dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, turinti gana platų meteorologinių stotelių tinklą. Apskritai kuo daugiau globaliai bus tokių indikatorių, kurie dalysis duomenimis per tas sistemas, tuo lengviau išspręsime visus rebusus“, – sako A. Radzevičius.

Kaip vieną iš prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių jis išskiria biostimuliantų ir kitų produktų naudojimą augalų stresui mažinti, taip pat atsparių, tarkime, šalnoms, veislių pasirinkimą. Pasak jo, naujų galimybių genetikos ir selekcijos srityje atveria dirbtinis intelektas.

„Jau šiemet Vokietijoje ir Lietuvoje pristatoma pirmoji veislė, sukurta remiantis dirbtinio intelekto rekomendacijomis, kai potencialių linijų kandidatus naujai veislei parinko ne selekcininkai, o programinė įranga“, – naujovę pristato specialistas.

Jis taip pat ragina žemdirbius remtis dirvožemio tyrimų rezultatais, naudoti palydovinių vaizdų duomenis, rinktis subalansuotą tręšimą ir tinkamą aprūpinimą maisto medžiagomis, kad augalai lengviau pakeltų įvairius stresus. 

Stabilesnį augalų produktyvumą galima užtikrinti sėjant ir tręšiant kintamomis normomis. Pavyzdžiui, džiūstančiame ir prasto drėgmės režimo lauke ar tam tikrose jo vietose galima sėti didesne norma, tankiau, gero drėgmės režimo vietoje – rečiau. Nors sėklų sunaudojama panašiai, tačiau mažiau išgarinama drėgmės, nes geriau padengiamas dirvožemis.

„Visos žemės ūkį aptarnaujančios šakos bando rasti kuo daugiau naujų įrankių, kad padėtų šiam sektoriui išlikti maksimaliai gyvybingam ir produktyviam, geriau prisitaikyti prie klimato pokyčių, kurie yra faktas, o ne politiniai pagąsdinimai. Tad į naujoves investuojantys ir visa tai diegiantys ūkiai įgyja stiprų konkurencinį pranašumą, nes tampa atsparesni pokyčiams “, – įsitikinęs A. Radzevičius.