Kodėl sodininkų nedžiugina šilta žiema
2020-01-20
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys

Babtai, Kauno r. Po praėjusį pavasarį sodų žydėjimo metu užklupusių šalčių, kai dvi naktis oro temperatūra krito iki minus 8 oC, atrodė, kad soduose situacija katastrofiška – buvo belikę ne daugiau kaip 5 proc. nepažeistų žiedų.

Tačiau atėjus rudeniui ir sodininkams suskaičiavus nuskintą derlių, nuostoliai šiek tiek sušvelnėjo.

Rudenį sodininkams suskaičiavus derlių, paaiškėjo, kad prarasta nuo 70 iki 80 proc. įprastai užderančio vaisių kiekio. Jei atskiruose ūkiuose kai kurių veislių buvo priskinta trečdalis įprastinio obuolių derliaus, tai 2019-ųjų rudenį buvo laikoma labai gerais rezultatais. Sodai nukentėjo visoje Lietuvoje. Išryškėjo, kad vėliau žydinčios veislės (pav. Gala) kur kas geriau atlaikė pavasario šalnas. Labiausiai nukentėjo veislės Auksis, Paprastasis antaninis.

Linas Agro 20 08 03

„Kartais būna toks reiškinys, kaip antrinis žydėjimas po žiedų nušalimo – galbūt tai šiek tiek pagelbėjo sodininkams. Arba likusieji sveiki žiedai labai gerai užmezgė, todėl ir derliaus sumažėjimas siekė nuo 70 iki 80 proc. Vis tik tai yra drastiškas derliaus kritimas“, – sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys.

Lietuvos sodininkų situaciją šiek tiek sušvelnino faktas, kad Lenkijos sodai taip pat smarkiai nukentėjo nuo šalnų. 2018-aisiais lenkų sodininkai priskynė per 5 mln. t obuolių, o pernai – tik 2,7 mln. tonų. Todėl ir skirtų perdirbimui, ir desertinių obuolių kainos yra gerokai (vos ne dvigubai) aukštesnės negu buvo praėjusį sezoną.

„2019-ieji įeis į istoriją kaip metai be obuolių: gegužės mėnesio šalnos nusinešė 70–80 proc. derliaus“, – sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys

Šiuo metu palaidi obuoliai iš ūkių parduodami maždaug po 45 centus už kilogramą, supakuoti maišeliuose – 55 centai. Kadangi obuolių labai trūko, pastebimai pakilo ir perdirbimui skirtų vaisių kaina, todėl iš sodų buvo surinkti ir parduoti visi krituoliai. Tuo tarpu 2018 m. rudenį dėl itin mažos kainos daugelis sodų šeimininkų net nerinko nukritusių obuolių.

Pirkėjai labai vertina lietuviškus obuolius, prekybininkai irgi tą mato, todėl šiemet geranoriškai atsižvelgta į situaciją ir leista prekiauti tokiais obuoliais, ant kurių matyti šalnų pažeidimų (paprastai tai būna pakitusi odelės spalva ir šiurkštus paviršius obuolio apačioje, prie taurėlapių).

Tipiški šalnų pažeidimai ant nokstančių vaisių – pakitusi odelės spalva ir šiurkštus paviršius obuolio apačioje, prie taurėlapių

Laukiama nuostolių kompensavimo

Aišku, net ir padidėjusi kaina tikrai nekompensuoja patirtų derliaus nuostolių. „Iš karto po šalnų buvo kreiptąsi į ministeriją ir sulaukta pažado kompensuoti patirtus nuostolius. Sudarytos ekspertų komisijos tiksliai įvertino patirtą žalą iš karto po šalnų, tada antrąkart rudeniop buvo įvertinta, kiek iš tikrųjų išliko obuolių. Nuostolių patirta apie 7 mln. eurų. Dabar sodininkai tikisi sulaukti pažadėtų kompensacijų. Beje, Lenkijos sodininkams po šalnų 2019 m. buvo išmokėta po 1 000 zlotų/ha (apie 236 Eur/ha) kompensacijos“, – sako D. Kviklys ir priduria, kad Lietuvoje apsidrausti sodų šiuo metu nėra galimybės.

Apsisaugoti nuo šalnų teoriškai yra nemažai būdų, bet praktiškai jie arba mažai veiksmingi, arba sunkiai panaudojami, arba labai brangūs. Pavyzdžiui, galima purkšti medžius vandeniu per visą šalnos periodą. Tai patogiausia daryti specialiai įrengtomis laistymo sistemomis, kai vanduo purškiamas ant vainikų iš viršaus. Tačiau tam reikia milžiniškų vandens kiekių – per 1 val. hektarui reikia išlieti apie 40 kubinių metrų vandens. Be to, išpylus tokius vandens kiekius, sunkesnėje žemėje augantys sodai tampa tokie šlapi, kad į juos neįmanoma įvažiuoti apie mėnesį.

Amerikoje populiarus būdas – oro maišymas specialiais malūnais: vienas malūnas skiriamas 6 ha sodo ploto. Toks būdas apsaugo nuo 4–5 laipsnių šalnų. Malūną derinant su sode kūrenamais laužais, galima gauti visai neblogą apsaugos nuo šalčių efektą.

Kitos galimos priemonės – purškimas įvairiais hormoniniais preparatais, kurie tirština ląstelių vakuolių skystį ir tada augalas atlaiko kur kas žemesnę temperatūrą. Bet toks metodas Lietuvoje dar tik tyrinėjamas.

Šilta žiema – rojus žaladariams

Šilta žiema sodų šeimininkų kol kas negąsdina, nes maždaug iki sausio vidurio vaismedžiai būna gilios ramybės periode. Tačiau dabar jau prasideda priverstinė ramybė. Tai reiškia, kad jei susidaro atitinkamos aplinkos sąlygos, vaismedžiai gali pradėti busti. „Kad prasidėtų vegetacija, kelias dienas iš eilės turi laikytis 5 laipsnių šilumos vidutinė paros temperatūra. Kol naktimis temperatūra nukrenta iki 0 laipsnių, problemų nekyla, vaismedžiai toliau išlieka ramybės būsenoje“, – aiškina D. Kviklys.

Kai kurie uoginiai augalai – sausmedžiai, juodieji serbentai – jau pradeda brinkinti pumpurus, jei tik pradėtų šilti, jie gali imti sprogti. Tai gali būti pavojinga, jei staiga užkluptų šalčiai – tada net ir 15 laipsnių šaltis gali padaryti žalos.

„Šiaip tokia žiema kaip ši vaismedžiams yra palanki, bet kartu ji labai palanki ir visiems kenkėjams bei ligų sukėlėjams. Lietuvoje kartkartėmis pasirodo bakterinės degligės židiniai, tačiau pastebėta, kad jų niekada nebūna po šaltų žiemų – visada po šiltų ir drėgnų“, – sako D. Kviklys.

Lietuvoje pastebima nauja tendencija – sodininkai domisi galimybe veisti sodus, orientuojantis vien tik į perdirbimui skirtų obuolių auginimą. Siekiamybė – kuo didesnė tokių žaliavinių sodų mechanizacija. Veislės turi būti atsparios rauplėms, tikti mechaniniam genėjimui, poskiepiai – labiau aukštaūgiai, o vaisiuose turi būti kuo daugiau rūgščių, kad tiktų gaminti sulčių koncentratus.

„Pradedančiam sodininkui gal ir per drąsu iš karto sodinti 10 ha. Visada rekomenduoju pradėti nuo 2–3 ha ir tik įvertinus, kaip sekasi, ar tinkama vieta parinkta sodui, galima galvoti apie sodo plėtrą“, – pataria D. Kviklys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai