Kiaulių ir paukščių augintojai: stovime ant bedugnės krašto
2021-02-17

Vilnius. Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorius dėl pandemijos bei išaugusių pašarų kainų teigia atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje ir sako, kad nesulaukus valstybės pagalbos bus priversti stabdyti veiklą ar dar labiau mažinti gamybos apimtis.

Trečiadienį apie šių šakų problemas kalbėta nuotolinėje augintojų ir gamintojų surengtoje spaudos konferencijoje. Išsamiai padėtis buvo pristatyta ir praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Tuomet sektorių atstovai kalbėjo ne tik apie nuostolius ir gresiantį gamybos stabdymą, bet ir viso to socialines bei ekonomines pasekmes tiek įmonėse bei ūkiuose dirbantiems žmonėms, rajonų gyvenimui.

Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio, pandemija iškraipė visą rinką: daug kur apribojus viešojo maitinimo veiklą visame pasaulyje susidarė produkcijos perteklius. „Paukštienos kainos krito iki rekordinių žemumų – kainos sumažėjo iki beveik 40 proc. Pandemija lėmė ir pašarinių žaliavų kainų rekordinį augimą, dėl to turime dar aukštesnes produkcijos savikainas“, – kalbėjo V. Tėvelis.

RVAC 21 09 30

Tiek jis, tiek Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas kalbėjo ir apie stipriai į Lietuvą plūstelėjusią Lenkijos paukštieną. 

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad kiaulininkystė ir paukštininkystė yra „grūdų konversija į mėsą ir kiaušinius“, o abu kartu šie sektoriai sudaro apie 15,5 proc. bendrosios žemės ūkio produkcijos, tad tai nėra toks „nereikšmingas sektorius“.

Jo teigimu, vidutinė ES kiaulių skerdenų kaina per metus nukrito apie 30 proc., paršelių kaina - 40 proc., Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina -  beveik 45 proc. Tuo tarpu pagrindinę gamybos kaštų dalį sudarantys pašarai – kviečiai, miežiai, soja pabrango apie 30-40 proc. „Už gyvo svorio 1 kg kiaulienos perdirbėjai siūlo vos 80 euro centų ir nematyti, kad tai yra dugnas“, – kalbėjo A. Baravykas.

Tiek jis, tiek UAB „Vingininkai“ valdybos pirmininkas Valdemaras Sadaunykas priminė ir apie Europoje susidariusį kiaulienos perteklių, kuris plūsta ir į mūsų šalį.

„Kiaulininkystės situacija dramatiška – turime afrikinį kiaulių marą (AKM), kovidą, sumažėjusį vartojimą, kiaulienos perteklių ir turime Vokietijos kiaulienos krizę. Kai ten nustačius AKM, Vokietojai didžiosios eksporto rinkos buvo uždarytos, perteklius pradėjo kauptis viduje“, - problemas vardijo V. Sadaunykas.

Jo teigimu, nors deklaruojama, kad rinka vieninga, vis dėlto kainos svyravo visose šalyse labai skirtingai: Ispanijoje, Prancūzijoje išliko gana geros, o griūtis ištiko Latvijoje, Lietuvoje, iš dalies Lenkijoje.

„Kelias savaites turėjome mažiausias kiaulienos kainas, nors sąnaudas turime europines. Šiandien konkuruoja praktiškai ne subjektai, o Vyriausybės. Veikla priklauso nuo Vyriausybės pastangų. Mes girdime kaip kitų šalių Vyriausybės gina šį sektorių, o Lietuvoje nieko nematome. Šiandien turime labai rimtai paklausti: ar reikalinga kiaulininkystė Lietuvoje, ar ne“, - sprendimų ir atsakymų prašė V. Sadaunykas.

Atsakymų pasigedo ir paukštininkystės sektorius. V. Tėvelio teigimu, dar praėjusių metų pabaigoje buvo kreiptasi į Vyriausybę, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijas, tačiau priėmusi pagalbos verslui priemonių paketą, žemės ūkis buvo išskirtas kaip negalintis pretenduoti.

Dalis fermų – jau tuščios

Pasak V. Tėvelio, penkios paukštininkystės įmonės jau nutraukė veiklą, dar aštuonios stipriai sumažino gamybą.  Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves Group“ vadovas Jonas Jagminas teigė, kad jų kooperatyvas – vienas iš tų pavyzdžių. „Mes paskutinius tris metus auginome po 22-24 tūkst. tonų paukštienos. Dabar šeši ūkiai stovi tušti, nes supirkėjai neturi galimybės supirkti, ir sutartys buvo nesudarytos“, - kalbėjo J. Jagminas. Dalis darbuotojų šiuose ūkiuose atleisti, dalis – prastovose.

Paukščių augintojai pabrėžė, kad stabdyti, o ypač vėliau atstatyti šios šakos gamybą – sunku ir brangu, nes gamybos grandinė yra itin ilga.

„Sektorius, kuris iki šiol dirbo tvarkingai, mokėjo mokesčius, pirko dau paslaugų – atsidūręs ant bedugnės krašto. Paukštininkystė ir kiaulininkystė labai sunkioje padėtyje. Reikia priimti skubius sprendimus neatidėliojant nė vienai dienai“, - kalbėjo J. Jagminas.

Kol kas laukime ir kiaulių augintojai. Pasak A. Baravyko, ši šaka pripratusi prie svyravimų ir kiekvienu kartu panikos nekelia, tačiau situacija darosi įtempta, tad jau kuris laikas apie tai bandoma pranešti valdžios institucijoms ir prašyti pagalbos.

„Kiaulininkystės ūkiai negali staiga sumažinti gamybos, kadangi taip pat yra ilgas gamybos ciklas, neužaugusio gyvulio skerdimas nelogiškas ir neįmanomas. Ūkiai dabar yra tokioje situacijoje - nutraukti paršavedžių sėklinimą ar ne? Jei nutrauks, po 10 mėnesių nebeužaugins bekonų. Toks apsisprendimas realiai reiškia viso gamybos ciklo nutraukimą ir pasitraukimą iš gamybos. Fermos vienu mygtuku neįmanoma išjungti ar įjungti. Jei pagalbos nesulauksime, teks trauktis“, - teigė A. Baravykas.

Jo teigimu, kol kas kiaulininkystės ūkiai bankrutavę yra tik dėl afrikinio kiaulių maro, tačiau gavus atsakymą, kad pagalbos nebus, „išgyvenimas bus kiekvieno reikalas“.

„Jausmas toks, kad žaidžiame kortomis su Vyriausybe. Labai gaila, kad jie galvoja, jog mes blefuojame. Kai sulauksime jos atsakymo, tada rinksimės ir spręsime“, - taškus dėliojo ir D. Gudačiauskas.

Portalas manoūkis.lt teiravosi, kaip šią situaciją mato Žemės ūkio ministerija ir ministras Kęstutis Navickas. Atsiųstame atsakyme teigiama, kad dėl paukštininkystės ir kiaulininkystės įmonių patiriamų nuostolių bei galimos pagalbos ne kartą kreiptasi į Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijas, situacija aptarta ir su šių žemės ūkio įmonių ir asociacijų vadovais. 

„Dėl COVID-19 pandemijos kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje nukentėjo ne tik atskiros įmonės, bet ištisi viešojo aptarnavimo, pramonės, žemės ūkio struktūriniai sektoriai. Dabar Vyriausybės prioritetas – padėti išgyventi mažiausiems vidaus rinkos dalyviams. Ir tik vėliau būtų ieškoma pagalbos galimybių dėl pandemijos nuostolių patyrusiems eksporto rinkose.

Deja, valstybės biudžetas ir skolinimosi limitai riboti. Vertindami tai, rengiame pagalbos paketą, kuris pirmiausiai bus orientuotas į mažas ir vidutines įmones, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo LR Vyriausybės įvestų karantino ribojimų“, - atsakyme teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai