Paukštienos sektorius šaukiasi pagalbos
2021-02-11

Vilnius. Paukštininkystės sektoriaus atstovai tikina, kad, nesulaukus valstybės pagalbos, jų pastangos kapanotis per pandemija paženklintus metus bus bevaisės. Jau dabar kai kuriems tenka uždarinėti fermas, skelbti prastovas, o kitiems – rimtai svarstyti apie išgyvenimo galimybes.

Taip trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo situaciją pristatę paukštininkystės sektoriaus atstovai. Jų teigimu, skirta parama ilgainiui į biudžetą grįžtų sumokamais mokesčiais, tuo tarpu tekus užsidaryti – tik pagausėtų valstybės išlaikomų asmenų skaičius.

Kalbėję augintojai ir perdirbėjai akcentavo, kad į pražūtingą situaciją juos stumia dėl pandemijos sutrikusi eksporto grandinė, tiek Lietuvoje bei užsienio šalyse užsidaręs viešojo maitinimo sektorius, išaugusios pašarų ir jų priedų kainos, o galiausiai – ir valdžios institucijų neveiklumas.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Posėdyje kalbėjęs Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos jau kreiptasi tiek į Vyriausybę, tiek į Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Žemės ūkio ministerijas. Vis dėlto sprendimų nėra, žemės ūkis išskirtas iš bendrųjų pagalbos ekonomikai schemų.

Sektoriaus specifika – ilga tiekimo grandinė

V. Tėvelio teigimu, šis sektorius – vienas iš daugiausiai pagaminančių gyvūninės kilmės produktų žemės ūkyje. Per metus - 150 tūkst. t paukštienos ir virš 800 mln. kiaušinių. Taip pat jis pabrėžė, kad sektorius – integruotas, kuomet didieji perdirbėjai superka paukščius iš mažesnių gamintojų. Teigiama, kad pastarieji be didžiųjų neturėtų kur dėti produkcijos.

„Kita specifika – ilgos grandinės. Nuo viščiuko išperinimo iki pirmo kiaušinio rinkai praeina ne mažiau kaip pusmetis, iki paukštienos patekimo į rinką - dešimt mėnesių. Paukščių auginimas vyksta šešias savaites, negalima laiku neišpjauti ir neatlaisvinti pastatų jaunikliams. Tai – susieta grandinė, kurią sustabdyti net gi pasikeitus ekonominei aplinkai neįmanoma, ir tuos nuostolius tenka priimti. Arba jei sustabdei ir nori paleisti iš naujo - reikia milžiniškų investicijų“, - kalbėjo V. Tėvelis.

Pasak jo, užsidarius maitinimo įstaigoms tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, dalį produkcijos tenka šaldyti, bet ir ten galima sudėti ribotus kiekius.

Dar viena problema – rinkos užsidarė ir didžiausiai ES paukščių augintojai Lenkijai, tad juntamas spaudimas ir iš ten. „Labai daug įvežama iš Lenkijos. Šiandien paukštienos produktų apie 40 proc. lietuviai valgo lenkiškų. Šiandien Lietuva kaišioja, išvežioja, bet praranda virš 1 mln. eurų kiekvieną mėnesį, lyginant su periodu prieš pandemiją“, - sakė V. Tėvelis.

Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo, jau keturi ūkiai nutraukė auginimą, aštuoniuose - kritusios pajamos, 30 proc. sumažėjusios perdirbimo įmonių pajamos. Jei nebus ką skersti, teks uždarinėti skerdyklas, o tai reikš ir žmonių atleidimus. 

„Parama yra visiškoje migloje“, - trumpai reziumavo V. Tėvelis bendravimą su ministerijos ir Vyriausybe iki šios dienos.

Grėsmė darbo vietoms

Parlamentinio komiteto posėdyje dalyvavę Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Seimo narys Česlav Olševski išsakė nerimą dėl paukštininkystės įmonių ateities. Jie akcentavo, kad tokios įmonės savo rajonuose – vienos didžiausių darbdavių ir joms stabdant veiklą be darbo liktų tūkstančiai žmonių. 

O kad veikla tikrai stoja liudijo ir paukštininkystės kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas. Pasak jo, 50 jų valdomų fermų ir nauja Ariogalos pašarų gamykla stovi prastovose. 60 darbuotojų teko atleisti, 100 – prastovose.

„Padėtis tapo katastrofiška. Vienintelis paukštininkystės kooperatyvas stovi ant bedugnės krašto. Perdirbėjai nebegali supirkti, nes jiems patiems didžiuliai nuostoliai. Pašarų kainos pakilo iki kosminių aukštumų. (...) Reikia rasti galimybių padėti sektoriui, kuris niekada neprašė pagalbos iš valstybės iki pandemijos, o tik mokėjo mokesčius“, - kalbėjo J. Jagminas, ragindamas parlamentarus padėti Žemės ūkio ministerijai užmegzti dialogą su Vyriausybe ir Finansų ministerija.

Kad padėtis sudėtinga kalbėjo ir Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas. „Esame suvargę. Grūmėmės visus metus, kad išlaikytume gamybos grandinę, kad išlaikytume žmones...

Mūsų įmonė kartu su partneriais per metus superka 46-50 mln. broilerių, 51 proc. mes eksportuojame. Krizės metais sumokėjome 10 mln. mokesčių, išlaikome vien 2300 savo darbuotojų, plius dar ūkininkai“, - vardijo D. Gudačiauskas, pridurdamas, kad įmonės dirbo nuostolingai, gryno nuostolio patirta 2,6 mln. eurų, „akcininkams per praėjusius metus susiformavo 10 mln. eurų skylė“ ir toliau tokia veikla nebeįmanoma.

„Kodėl neskyrė pinigų paukštininkystei? Manau, įvyko didžiulė klaida. Norime, kad ta klaida būtų ištaisyta. Valstybėje turėtų būti tęstinumas.

Prieš tai buvusios Vyriausybės buvo skirta 20 mln. eurų paukštininkystei, kartu su Žemės ūkio ministerija parengėme ir Europos Komisijoje apgynėme keturis dokumentus. Iš žadėtų 11 mln. Eur pramos, gavome 4 mln. Eur, lapkritį baigėsi pinigai ir 50 proc. turėjome sumažinti skerdimą. Išlaikėme žmones, nors turėjome atsisakyti kai kurių ūkininkų“,- kalbėjo D. Gudačiauskas, teigdamas, kad tiek paskutiniais 2020 metų mėnesiais, tiek dabar kas mėnesį įmonių grupei prognozuojami 1–1,5 mln. eurų nuostoliai.

Jis teigė, kad EK atnaujino savo komunikatą ir leido paremti flagmanus, kai kurios šalys – Olandija ir Lenkija – tai jau padarė, tačiau Lietuva vis dar delsia.

Raudona šviesa – keliuose sektoriuose

D. Gudačiauskui prašant imtis sprendimų, žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius teigė, kad ministerija žinomos sektoriaus problemos ir išeičių aktyviai ieškoma.

„Kovojame už sektorių visomis galimomis priemonėmis. Matome katastrofinę padėti paukštininkystėje, sudėtinga ir kiaulininkystėje, daržininkystėje. (...) Prognozės neguodžiančios. Neradome atėję jokių nacionalinio biudžeto asignavimų, kad būtų galima padėti sektoriams.

Kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijas, deja, rezultatai nėra mus džiuginantys. Tikimės, kad Komitetas įpareigos tas ministerijas kartu su mumis rasti finansavimą šiems sektoriams. Galiu užtikrinti, kad Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi greitai ir efektyviai reaguoti į sektorines problemas, tačiau šiandien susiduriame su viena dalyku – nacionaliniu finansavimu“, - kalbėjo P. Lukševičius.

Kad ne vienas sektorius vėl susiduria su problemomis, antrino ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, pagalbos prašė ir kiaušinių gamintojų atstovai, svarstantys apie gamybos nutraukimą.

Parlamentinio komiteto nariai, formuodami savo sprendimą, svarstė, kodėl žemės ūkis liko bendrųjų pagalbos schemų nuošalyje bei ragino Vyriausybę sprendimais parodyti, kiek šis sektorius yra svarbus.

Parlamentaras Giedrius Surplys kalbėjo, kad įmanoma rasti bent kelis paramos šaltinius, o „Vyriausybė tegul parodo savo sprendimu, kokioje vietoje yra šis maisto sektorius“.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad, kiek jam žinoma, sprendimų tikrai ieškoma, tačiau Komitetui būtina išlaikyti poziciją, kad „žemės ūkis ir maisto pramonė turi dalyvauti kaip ir kitos šakos visoje sistemoje“.

Kad problemos didžiulės teigė ir parlamentaras Vigilijus Jukna. „Kalbos neturi ilgai trukti, nes sektorius laukia pagalbos, o ne kalbų ir ilgų svarstymų“, - sakė jis.

Dėliodamas parlamentinio komiteto sprendimą jo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad reikia kreiptis į Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijas ir pareikšti, jog žemės ūkio verslas turėtų būti prilyginamas kitiems verslams, todėl teikiant paramą neturėtų nukentėti žemės ūkio sektoriuje veikiantys subjektai. 

Žemės ūkio ministerijai pavesta atlikti analizę ir organizuoti paramą, dėl pastarosios kreipiantis ir į Vyriausybę. Ir iki kovo 1 d. informuoti parlamentinį komitetą apie atliktus darbus. Tam vienbalsiai ir buvo pritarta.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai