Kaip suvaldyti dirvožemyje vykstančius procesus
2020-07-22

Ukmergės r. Be plūgo 22 metai ir 15 metų be jokių trąšų – taip ūkininkauja Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys ir kulia vidutiniškai po 5 t/ha javų derlių. Ūkininkas sako, kad svarbiausia suprasti, kas vyksta dirvožemyje ir kokia yra žemės bei augalų sąveika.

Griežionių kaime, ūkininko Valentino Genio valdose, 10 ha plote vykdomi 9 laukų sėjomainos bandymai. Šiemet jo ūkyje bendrovė „Agrolitpa“ išbando net 103 skirtingas veisles. Visa tai buvo parodyta praktinės konferencijos dalyviams.

V. Genys sako, kad šiais laikais daugybė netikrų pranašų ir jis jokiu būdu nenori būti vienu iš tokių, todėl kalba tik apie tai, ką pats patyrė ir sužinojo žengdamas ekologinio ūkininkavimo keliu. Beje, šį kelią ūkininkas pasirinko dar tada, kai nebuvo jokių išmokų, ir sugebėjo ūkį nuo 13 ha išplėsti iki 1 000 ha. Du pūdymai, du laukai žiemkenčių, du laukai kmynų, du laukai daugiamečių žolių (motiejukų sėklai) ir vienas laukas vasarojaus – tokią 9 laukų sėjomainą taiko V. Genys.

Linas Agro 20 08 13

„Dirvožemis yra kartu su augalu, tai nėra atskira. Abu yra gamybos priemonės, vienas be kito negali, taip sukurta kūrėjo. Toliau – detalės, kurias reikia žinoti. Skalbimo, siuvimo ir auto mašinos – ar dedame detales iš vienos kitai? Ne“, – apie būtinybę pažinti procesus ir netrikdyti natūralios jų eigos kalbėjo V. Genys.

Ūkininkas Valentinas Genys praktinės konferencijos dalyviams atskleidė nemažai paslapčių, bet tai tik nedidelė dalelė jo sukauptų žinių

Žinoma, būtina atsižvelgti į dirvožemio potencialą: esminės reikšmės turi granuliometrinė sudėtis, nes tada skirtingi procesų greičiai. „Dirvožemis turi atmintį per ten esančius gyventojus. Apsimetame, kad jų nematome, bet žemėje yra milijardai gyvasties ir per juos dirvožemis turi atmintį. Kas yra ekosistema? Tai medžiagų judėjimas ratu. Energija iš saulės – už dyką. Nieko nereikia daryti, tik stebėti – ir viskas kinta, vyksta stebuklai, svarbu turėti kantrybės“, – kalba ūkininkas, nenašiose žemėse grūdinių augalų derliaus gaunantis vidutiniškai apie 5 t/ha be trąšų ir jokių priedų.

Informacijos įdėmiai klausėsi ir mokslininkai, ir ūkininkai

Apie dirvožemyje knibždančią gyvybę ir dirvos riekės testą

„Turiniu neužpildyta tuštuma tampa neatspari išorės poveikiui. Dirvožemyje gyvena labai daug gyvų organizmų – to reikia, kad vyktų nuolatinė energijos ir maisto medžiagų apykaita. Jei tik atsiranda kokia mikro- ar makroorganizmų tuštuma, kažkas tas vietas užpildo“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė Jūratė Aleinikovienė.

Ji priminė, kad dirvožemyje esantys organizmai skirstomi į makro (didesni negu 2 mm, pvz., sliekai), mezo (2–0,2 mm – erkutės, nematodai) bei mikro (mažesni negu 2 mm, pvz., bakterijos, miksroskopiniai grybai). Svarbu ne tik mikroorganizmų dydis, bet ir jų gausumas dirvožemyje. Tarkime, sliekų būna nuo 20 iki 280 kg/ga, dirvožemio erkučių – nuo 1 iki 28 kg/ha, nematodų – nuo 2 iki30 kg/ha, bakterijų – 100–2 000 kg/ga, mikroskopinių grybų – 190–3 000 kg/ha.

„Pabandykite atsiriekti dirvožemio kaip duonos. Jei išsilaiko riekės forma, tai esate laimingas ūkininkas ir teisingai ūkininkaujate“, – tokį patarimą žemdirbiams davė mokslininkė Jūratė Aleinikovienė

J. Aleinikovienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu daug kalbama apie mikroorganizmus ir labai mažai apie makroorganizmus. Kodėl svarbūs sliekai? Jie padaro maisto medžiagas prieinamas augalams, tai tarsi mini humuso formavimo laboratorijos. Sliekai per metus gali sufermentuoti apie 50 t/ha dirvožemio ir suformuoti iki 5 mm gylio struktūringą dirvožemio sluoksnį. Be to, sliekai gali atpalaiduoti fosforo 2–4 kartus daugiau negu kai kurios mikrobakterijos.

Viešosios įstaigos „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“ steigėjai Valentinas Genys ir Virginijus Kliučininkas

Sliekų kiekį didina daugiametės ganyklos, tarpinių pasėlių biomasė, augalų ražienos (kartu su tiesiogine sėja ir minimalizuotu žemės dirbimu), sėjomainos. Sliekų kiekį mažina mineralinės trąšos ir pesticidai, nestabilus drėgmės režimas, intensyvus žemės dirbimas, netvarkingas drenažas, dirvožemio sutankinimas.

Nematodų (pozityvių, o ne parazitinių) kiekis mūsų dirvose yra sumažėjęs – jų turėtų būti iki 20 proc. visų mikroorganizmų, o dabar nesudaro nė 2 proc. Nematodai gerina dirvožemio kokybę, reguliuoja kitų organizmų populiacijas, prisideda prie maisto medžiagų mineralizacijos. Nematodai maitinasi dirvožemio bakterijomis ir mikroskopiniais grybais ir ypač gerai transformuoja baltyminį azotą į amonio azotą.

Sėjomaina aktualumo nepraras niekada

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Vaclovas Bogužas pabrėžė, kad gerai suplanuota sėjomaina savo reikšmės nepraranda – tai geriausia piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimo prevencija. Reikia sudaryti tokią sėjomainos struktūrą, kad nebūtų alinama dirva. Pasak profesoriaus, tai yra visiškai nesunku, tereikia skirti šiek tiek laiko: tiesiog atsisėsti su pieštuku prie popieriaus lapo ir subraižyti laukus.

Po kiek laiko augalai gali grįžti į tą patį lauką, priklauso nuo rūšies. Pavyzdžiui, žieminiai ir vasariniai kviečiai gali grįžti po 2 metų, žieminiai rugiai – 0–1 metų, avižos ir vikiai – po 3 metų, žirniai ir rapsai – po 4 metų ir t. t.

VDU ŽŪA mokslininkas Juozas Pekarskas pristatė V. Genio ūkyje 10 metų atliekamų tyrimų rezultatus

Skiriami dirvožemį gerinantys ir alinantys augalai. Derlingumą didiną visi, išskyrus varpinius augalus, linus ir kaupiamuosius augalus. Didžiausią efektą dirvos derlumui ir jos struktūros gerinimui duoda daugiametės žolės, antroje vietoje – ankštiniai augalai. Dirvą gerinančius augalus reikia kaitalioti su bloginančiais arba prisotinti sėjomainą tarpiniais pasėliais.

Apie daugiamečių žolių naudą ir jų daugiafunkciškumą kalbėjo ir VDU Žemės ūkio akademijos docentas Evaldas Klimas. Žolės yra išskirtinis organinės medžiagos šaltinis. Jos – geriausias dirvožemio užkonservavimo būdas, saugantis ir net pagerinantis žemę.

Galima įvairiai traktuoti, ar žoles apsimoka, ar neapsimoka auginti. Pasak E. Klimo, kai kas didžiuojasi tuo, kad azoto normos prasideda 220 kg/ha, bet tai tarsi šūvis sau į koją: šiemet labai aiškiai matomos pernelyg gausaus tręšimo pasekmės – išgulę pasėliai.

„Tvarumas – žinių, darbo, pasiryžimo lydinys. Daug kas pavydi Valentinui Geniui, nors prieš tai jį laikė keistuoliu“, – pastebi Žemės ūkio akademijos docentas Evaldas Klimas

E. Klimas ragino žemdirbius drąsiau auginti žoles sėklai. Nors tai nėra lengva, bet žolių sėkla yra paklausi pasaulinėje rinkoje. Augalininkystės ūkiui priimtiniausia, ko gero, būtų raudonųjų dobilų sėklininkystė.

Tarpiniai pasėliai ir specialūs mišiniai žalinimui

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė paminėjo terminą „paslaugų augalai“ – jie auginami ne produkcijai gauti, o kad padėtų ūkininkauti (reguliuotų azoto kiekį, drėgmė dirvoje ir pan.). Gal ir ne visi ūkiai gali skirti atskirą lauką ne prekinei produkcijai auginti, bet tai siekiamybė.

Kalbant apie tarpinius pasėlius, reikia žinoti, kad kuo greičiau susiskaido jų masė, tuo mažiau tikėtina, kad iš jos susikaups daug humuso. Tyrimai rodo, kad iš šiaudų gali susidaryti daugiau humuso negu iš žaliosios baltųjų dobilų masės. Todėl prie greitai besiskaidančių medžiagų reikėtų pridėti sunkiai besiskaidančias. Per tradicines šaltas žiemas įterpta dobilų žalioji masė išbūdavo iki pavasario tarsi padėta į šaldiklį, o dabar – ne, todėl padidėjęs mineralinio azoto kiekis dažniau fiksuojamas rudenį.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja Aušra Arlauskienė paaiškino sąvoką „paslaugų augalai“

Mokslininkė Aušra Arlauskienė siūlo žemdirbiams išbandyti dvinarius pasėlius, pavyzdžiui, į pupines žoles (tarkime, baltuosius dobilus) rudenį įsėti žieminius javus. Pupinės žolės tokiu atveju pasitarnauja tarsi gyvas mulčias, didėja mineralinio azoto kiekis, tačiau pastebima ir tai, kad tarp augalų vyksta stipri konkurencija.

Bendrovės „Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė Sofija Jankauskienė pristatė įvairius mišinius žalinimui. Tokie TGS (Terra Green Support) mišiniai siūlomi nuo 2012 m., tada jų įmonė turėjo keturis, o šiemet – net 24 (iš jų 20 naujų). Pagal tai, iš kokių augalų sėklų sudaryti mišiniai, galima rinktis skirtus biomasės kaupimui, dirvožemio struktūros gerinimui, biofumigacinius, antinematodinius, skatinančius mikorizę, praturtinančius dirvą biologiniu azotu ir kitokius mišinius.

Bendrovės „Agrolitpa“ augalininkystės projektų vadovė Sofija Jankauskienė pristatė įvairius mišinius žalinimui

Pavyzdžiui, dirvožemio struktūrą gerina mišinys iš avižų netikšių, sėjamųjų grikių, sėjamųjų linų, egiptinių dobilų, valgomųjų šakninių ridikų, paprastųjų saulėgrąžų, persinių dobilų, bitinių facelijų, sėjamųjų seradėlių. Biofumigacinę dirvožemio funkciją atlieka mišinys iš pašarinių ridikų ir gražgarsčių.

Laukuose demonstruota technika

V. Genio laukuose buvo pademonstruota angliška Shelbourne Reynolds CVS varpų šukuotuvė, kuri nutraukia varpas nuo stiebų ir į kūlimo būgną patenka tik labai mažas kiekis šiaudų. Taip didėja kombaino greitis, 30–40 proc. mažėja kuro sąnaudos, su mažesnio galingumo kombainu galima pasiekti didesnį darbo našumą. Šukuotuvės mažiau žaloja grūdus (tai svarbu sėklininkystės ūkiuose), gerai paima sugulusius javus, nes pakelia augalus ir nutraukia varpas.

Po derliaus pjūties svarbu kuo greičiau sudaiginti pabiras ir piktžoles, tą darbą gerai atlieka švediški Väderstad skutikliai Carrier. V. Genio laukuose buvo pademonstruoti du lėkštinių skutiklių modeliai: Carrier 820 ir Carrier XL 525. Atkreiptas dėmesys į CrossCutter diskus, kurie būtent ir skirti pabiroms sudaiginti, kitaip tariant, dirvos higienai palaikyti.

Agronominiu požiūriu gerai tai, kaddiskai nepalieka lauke juodos žemės, nepalaidoja giliai įterpiamos masės – tai reiškia, sudaro labai palankias sąlygas mineralizuotis augalų liekanoms.

Skutant sekliai, galima važiuoti nuo 15 iki 20 km/val. greičiu, tai reiškia, darbas padaromas greitai

Kaip sakė „Väderstad“ pardavimų vadybininkas Vakarų Lietuvoje Alvydas Simanovičius, viename Telšių r. ūkyje skaičiavus po lėkščiavimo sudygusius augalus gauti įspūdingi skirtumai: po standartinių lėkščių (skusta 7 cm gyliu) viename kvadratiniame metre buvo per 400 augalų (piktžolių ir rapsų pabirų) , o po CrossCutter diskų – net 2 200 augalų. Tai rodo, kad seklus skutimas labiau skatina piktžolių ir pabirų sudygimą, ir yra viena stipriausių alternatyvų cheminiams herbicidams kovoje su piktžolėmis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip sekasi derliaus nuėmimas jūsų ūkyje?
Orai