Tvarus ūkininkavimas skatina prisitaikyti prie gamtos
2020-07-20

Ukmergės r. Europos žemės ūkis keičiasi – tai verčia daryti klimato pokyčiai, visuomenės poreikiai ir politiniai užmojai. Siekiama, kad iki 2030 m. ketvirtadalyje žemėnaudų būtų plėtojama ekologinė gamyba. Kol kas toks tikslas atrodo mažai realus, tačiau kai kurie ekologinių ūkių šeimininkai neabejoja, kad visa Lietuva ilgainiui galėtų ūkininkauti ekologiškai.

Vienas iš tokių žemdirbių – Ukmergės rajono ūkininkas Valentinas Genys. Jis sako, kad gamta viską sukūrė tobulai, o žmonėms tereikia visa tai perprasti ir pažinti. Kai kiekvienas žemdirbys suvoks, kad dirvožemį būtina tausoti, reikalai sparčiai pajudės į priekį. „Jauskime atsakomybę ir nesielkime su dirvožemiu bet kaip. Branginkime kiekvienas savo tėviškę, nes iš daug tėviškių ir susidaro Tėvynė“, – susimąstyti kvietė ūkininkas.

V. Genys nesuteikia didelės reikšmės žodžiui „inovacija“, nes patyrusiems agronomams tai esą nieko naujo, tiesiog elementarus procesų valdymas. Ūkininkaujant svarbu suvaldyti tris rizikas: nekultūrinius augalus (piktžoles), ligas ir kenkėjus. „Tai įvaldžius per sėjomainą, viskas ir pradeda suktis. Tereikia prisiminti 5-6 klasės gamtos pažinimo kursą: augalai sukuria organinę medžiagą naudodami CO2, H2O ir saulės energiją“, – paprastus biologijos dėsnius ragina prisiminti V. Genys.

Linas Agro 20 08 13

Ūkininkas kartu su bendrove „Agrolitpa“ yra įkūręs viešąją įstaigą „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“, kur sukaupta patirtimi (37 metai žemės ūkyje!) dalijasi su kitais žemdirbiais. Pasak ūkininko, pasitvirtina posakis, kad savo žemėje pranašu nebūsi: akademijos skleidžiamomis žiniomis kol kas labiausiai domisi žemdirbiai iš užsienio šalių.

„Nepriklausau jokiai trąšų, chemijos ar technikos pardavėjų kastai. Nieko nepardavinėju, tik skleidžiu žinias ir viską rodau taip, kaip yra, be jokių papudravimų“, – tikina ūkininkas Valentinas Genys

Tačiau ir Lietuvos ūkininkai vis dažniau nori mokytis iš patyrusio ekologinio ūkio šeimininko, pastebima tendencija, kad informacijos ieško ne tik ekologinių, bet ir stambių intensyvių ūkių savininkai. Tai suprantama: Europai sukant žaliuoju kursu, po truputį trinasi ryškios ribos tarp intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo būdų.

Gerinti dirvožemį aktualu visiems ūkiams

Praėjusią savaitę bendrovė „Agrolitpa“ ir viešoji įstaiga „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“ organizavo praktinę konferenciją, kurioje daugiausia dėmesio buvo skirta tvariam ūkininkavimui, dirvožemio procesų valdymui bei tarpinių pasėlių svarbai.

Konferencijoje dalyvavo apie 120 žemdirbių – ne tik ūkininkaujančių ekologiškai, bet ir intensyvių ūkių šeimininkų

Konferencijoje Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius kalbėjo apie tai, kad visas ES žemės ūkis suka tvaraus ūkininkavimo linkme. ES Žaliasis kursas apima Europos klimato įstatymą, Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Šie keturi dokumentai dabar yra projektinėje stadijoje.

Ambicinguose EK tiksluose numatyta pasiekti, kad visa maisto gamybos grandinė darytų neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai. „Vis dar bandome nugalėti gamtą per ūkinius veiksmus, bet reikėtų prisitaikyti prie jos, stabdyti biologinės įvairovės nykimą. Numatyta mažiausiai 50 proc. sumažinti augalų maistmedžiagių praradimus, kas lemtų mažiausiai 20 proc. trąšų naudojimo sumažėjimą. Taip pat 50 proc. sumažinti antibakterinių medžiagų naudojimą gyvulininkystėje ir žuvininkystėje bei 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką“, – kalbėjo S. Jasius.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniojo patarėjo Sauliaus Jasiaus, ekologinės gamybos plėtrą turėtų lemti ne išmokos, o rinkos poreikiai

Kaip tokie strateginiai dokumentai paveiks ekologinį ūkininkavimą? Greičiausiai bus mestos didelės pajėgos veislių atrankai (prioritetai greičiausiai bus teikiami vietinėms veislėms, kurios atsparios ligoms ir geriau prisitaikiusios prie vietos sąlygų). Rinka (vartotojai) turės tapti dominuojančiu faktoriumi, vedančiu ekologiją plėtros keliu. Kad pirkėjai riktųsi ekologiškus produktus ir jų paklausa didėtų, turės būti vykdomos reklaminės kampanijos, žalieji viešieji pirkimai. Pereiti prie tvarių maisto gamybos sistemų turės skatinti ir mokesčių pokyčiai (sumažinti PVM tarifai ir kt.).

„Iki 2030 m. bent 25 proc. žemėnaudos ES turi būti naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Kol kas Europos vidurkis yra 7-8 proc., arčiausiai tikslo pažengusi Austrija, kurioje jau dabar per 20 proc. plotų ūkininkaujama ekologiškai“, – sakė S. Jasius. Ekologinis ūkininkavimas sukuria 10-20 proc. daugiau darbo vietų vienam hektarui lyginant su tradiciniais ūkiais.

Ekologinių ūkių šiemet mažiau

Europinis siekis sparčiai didinti ekologinės gamybos plotus kol kas menkai atsispindi Lietuvos realybėje. Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sako, kad, preliminariais duomenimis, šiemet kaip ekologiški sertifikuosis 2 197 ūkio subjektai – tai 191 mažiau negu 2019 m. Plotai taip pat sumažėjo – šiemet ekologinė gamyba vykdoma 236 tūkst. ha, tai 6 tūkst. mažiau negu pernai.

Dėl COVID-19 pandemijos papildomos ekologinių ūkių patikros pavasarį nevyko, bet nuo gegužės 18 d. darbas vyksta be jokių apribojimų ir labai sparčiai. Tikimasi, kad jau iki derliaus nuėmimo dalis ūkių gaus sertifikatus. Ekologinio žemės ūkio taisyklės šiemet nesikeitė, tai taip pat turi įtakos darbų spartai. Beje, gera žinia, kad šiemet ekologiniai pasėliai atrodo gerai, todėl tikėtina, kad bus mažiau neatitikčių, susijusių su pasėlių tankumo reikalavimais ar mažo derliau fiksavimu.

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sakė, kad šiais metais tikrintojai naudoja elektroninius žemėlapius, o dalį korekcinių veiksmų ūkininkai galės pateikti per NMA sukurtą programėlę „NMA Agro“

Auga sertifikavimo įstaigos kompetencijos: šiais metais „Ekoagros“ vykdo patikras pagal privačius standartus „Biosuisse“ (Šveicarija) ir „Bioland“(Vokietija) ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Pradėta teikti naujų paslaugų, daug investuojama į tai, kad sertifikavimo įstaigos darbas taptų dar skaidresnis, įdiegta duomenų valdymo sistema.

„Naujasis ES ekologinės gamybos reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2021 m. pradžios, bet dėl pandemijos planuojama jį nukelti iki 2022 m. sausio 1 dienos. Dėl dalies nuostatų bus leidžiama apsispręsti šalims narėms“, – sakė V. Lukšienė.

Siekia gaminti aukščiausios kokybės produktus

Konferencija vyko „Farmers Circle“ ūkyje, kurio generalinis direktorius Andrius Gurklys trumpai pristatė daugiašakę veiklą: ekologinis ūkis dirba 600 ha žemės plotą, laiko 230 angusų veislės galvijų, nuo rugpjūčio pradeda auginti vištas dedekles ir broilerius, taip pat 15 ha plote augina įvairias daržoves.

„Mūsų kryptys – ūkininkavimas, maitinimas ir mažmeninė prekyba. Vilniaus senamiestyje plėtojame projektą „Senatorių pasažas“, kuriame bus du restoranai ir mažmeninės prekybos parduotuvė. Vienas iš mūsų restoranų – „14 Horses“ – pernai pateko į geriausių pasaulio restoranų 50-uką“, – laimėjimais dalijosi A. Gurklys.

„Farmers Circle“ ūkio generalinis direktorius Andrius Gurklys pristatė daugiašakę mišraus ūkio veiklą

Į „Farmers Circle“ ūkį jau investuota 18 mln. eurų. Jo valdytojas, Danijos įmonių grupės „Asgaard A/S“ savininkas Niels Peter Pretzmann pabrėžė, kad verslo koncepcija – sukurti uždarą grandinę nuo lauko iki stalo, gaminti aukščiausios kokybės produktus ir užtikrinti nenutrūkstamą jų tiekimą galutiniam vartotojui.

Įmonė kviečia į veiklą įsijungti ir kitus mūsų šalies ekologinius ūkius, ypač ekologiško pieno produktų, kruopų, vaisių ir uogų tiekėjus. Net ir turint savo asortimente 200 unikalių produktų (o tiek jų turi „Farmers Circle“), nereikia turėti iliuzijų, kad absoliučiai viską galima pasigaminti viename ūkyje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip sekasi derliaus nuėmimas jūsų ūkyje?
Orai