BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Ūkis
Javapjūtė Lietuvoje: žemdirbių nuotaikos ir derliai labai skiriasi

Kaunas. Paskutinėmis liepos dienomis vienuose mūsų šalies regionuose javapjūtė įpusėjo, kituose – tik prasidėjo. Koks derlius byra ir kokiomis nuotaikomis gyvena mūsų šalies žemdirbiai?

Maždaug apie liepos 20 dieną javapjūtę pradėję Vidurio Lietuvos žemdirbiai žieminius miežius jau nukūlę, o paskutinėmis mėnesio dienomis nemaža jų dalis buvo sudoroję ir žieminių rapsų derlių. Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Dainiaus Sabulio, nemažai ūkininkų pradėjo imti žieminių kviečių derlių.

„Dalis ūkininkų metė rapsus ir ėmė pirmiau kviečius doroti, nes jų kokybė geresnė nei rapsų, kurių šiemet ir sėklos smulkesnės, ir aliejingumas mažesnis, tad nenori dar ir nuostolių dėl prastos kviečių kokybės patirti, jei lietus prasidėtų“, – sako D. Sabulis, nesiryždamas spėlioti, kokie šiais metais bus derliai, kol nėra viskas iš laukų suvežta.

Bioversija 2024 04 26 m7

Tačiau jis neabejoja, kad sausros padarinių daugeliui ūkių nepavyko išvengti, todėl derlius greičiausiai bus 20–30 proc. mažesnis, o jo kokybė – prastesnė.

Javapjūtę trikdo automagistralės darbai

Visu pajėgumu javapjūtė vyksta ir Suvalkijoje, kur taip pat labai mažėja nenukultų žieminių rapsų plotų, pamažu įsibėgėja ir žieminių kviečių nuėmimas.

„Šiemet javapjūtės sąlygos gana geros, nes pasėliai neišgulę, javai žemi. Tad bus mažiau ne tik šiaudų, bet ir grūdų, nes sausra įtakos turėjo. Tiesą sakant, tikėjomės, kad bus blogiau, nors rekordinių derlių nekulsime ir 9–10 t/ha nepasieksime, bet tragedijos nėra“, – pastebi LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Pasak jo, Marijampolės krašto ūkininkai kulia nuo 3 iki 4 t/ha rapsų, 6–7 t/ha kviečių. „Blogiausia, kad kokybės nėra, baltymų mažai, dauguma kviečių tik trečios ar ketvirtos klasės. Kulia žalesnius, džiovina, valo ir dar neveža parduoti, nes kiekvieną dieną pakrapnoja ir pagąsdina, baisu, kad nuolat nepradėtų lyti, tad skuba ūkininkai kuo greičiau nuimti“, – sako S. Jundulas, pridurdamas, kad grūdų kokybė greičiausiai nukentėjo dėl to, kad šiemet ūkininkai mažiau pasėlius tręšė, mažino azoto normas.

O štai pagrindine šių metų javapjūtės problema jis įvardija automagistralės statybų darbus, kuriuos vadina didžiuliu iššūkiu nemažai daliai Marijampolės rajono, taip pat Kalvarijos savivaldybės ūkininkų, kurių laukus vienus nuo kitų skiria automagistralė.

„Skaudžiausia, kad su mumis visiškai nesiskaito ir nesikalba, mat magistralė – valstybinės reikšmės, o derliaus nuėmimą jie laiko menkaverčiu darbu. O iš tikrųjų tai ne tik mūsų pajamų šaltinis, bet ir pridėtinės vertės produktas, kuris gali likti nenuimtas laukuose, jei ir toliau bus taip trukdoma. Keliai uždaromi, prakasami, paliekant vienintelį keliuką, kur dar ir visokių apribojimų prideda. Gerai, kad kol kas dar sausa, bet jei palis, jie taps nepravažiuojami“, – apie javapjūtės trukdžius Marijampolės rajone pasakoja S. Jundulas.

„Esame valdžios ir gamtos užribyje“

Javapjūtė daugiau niūrių minčių ir liūdnų pasvarstymų nei džiaugsmo kelia ir Žemaitijos ūkininkams.

„Mūsų kraštas labiausiai nukentėjo nuo sausros ir pavasarinių šalnų, tad šiemet javapjūtė visai nedžiugina. O jei dar bus paleisti ukrainietiški grūdai ir kainos nukris, tai iš viso bus košmaras, nes mūsų ministras stengiasi, kad Ukrainai būtų geriau ir visai negalvoja apie Lietuvos ūkininkus.

Kol kas esame valdžios ir gamtos užribyje: ir gamta, ir valdininkai mus skriaudžia, nes mūsų negirdi ir nenori nieko daryti, kad mums būtų geriau“, – liūdna gaida pokalbį pradeda LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, nesuprantantis, kaip galima skelbti ekstremalią situaciją vandens telkiniuose, o to nedaryti žemės ūkyje, jei trūksta drėgmės dirvoje, o visos drenažo sistemos, kanalai perdžiūvę.

Derlių doroti Žemaitijoje ūkininkai pradėjo dar liepos pradžioje, R. Pauliko žodžiais, bandydami susirinkti derliaus likučius, nes viskas buvo užkepę, nebuvo prasmės ilgiau laukti. Tad žieminiai miežiai jau nukulti, jų derliai labai maži, daugiausia iki 2 t/ha byrėjo. Nors konkretesnių skaičių kol kas pateikti R. Paulikas negali, tačiau, sako, kad ir žieminių rapsų derlius neįspūdingas, spėja, kad daugelio Žemaitijos ūkininkų nenudžiugins ir kviečių kūlimas.

„Lengvesnėse, rūgštesnėse dirvose greičiausiai ne daugiau kaip 2 t/ha byrės, kur daugiau ūkininkai į dirvožemį investavo ir pH sureguliavo, kur derlingesnis molis vyrauja, ten gal ir prikuls 5 t/ha, nors galėtų 7–8 t/ha būti. Tad kokios ūkininkų mintys turėtų būti?“ – retoriškai klausia Kretingos skyriaus pirmininkas.

Dievo ir valdžios baudžiami jaučiasi ir Rytų Aukštaitijos ūkininkai, paskutinę liepos savaitę išjudėję į laukus derliaus imti.

„Anksčiau pradėti buvo sąlygos nepalankios, vis lietus trukdė. Mūsų Rytų Aukštaitijos ūkininkus ne tik valdžia, bet ir Dievas baudžia. Kai lietaus neturėtų būti, lyja, o kai reikėjo, sulaukti negalėjome. Tad žiūrime į dangų, laukiame gero oro. Vos tik saulė pasirodo, kombainai į laukus rieda, bijome atidėti, nes nežinia, kas laukia, kai temperatūra ir oras taip keičiasi ir tipinių situacijų nelieka“, – kalba LŪS Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Pasak jos, didelio nepalankumo ūkininkauti vietovėse išdžiūvusių ir nekokybiškų plotų ganėtinai daug, nors javai stovi, laukai lyg ir banguoja, bet priėjus arčiau matyti, kad sėklos varpose nesubrendusios, grūdai labai maži, greičiausiai jie ir svorio neturės, tad daug jų valant į atliekas nueis.

„Tad javų derliumi mūsų krašto ūkininkai šiemet tikrai nesidžiaugs. Kitas blogas dalykas, kad su ministru niekaip sutarti negalima, kad žalinimui paliktus plotus būtų galima pašarams naudoti. Vykdoma politika ir reikalavimai skatina atsisakyti gyvulių ir žemdirbystė tampa visai kitokia, tolsta nuo mūsų senolių tradicijų, o blogiausia, kad sprendžia ne pats ūkininkas, kaip jam žemę dirbti, bet viską lemia nurodymai“, – piktinasi M. Lukaševičienė.

Į laukus veja panika dėl visą savaitę žadamo lietaus

Praėjusią savaitę vis daugiau kombainų į laukus išriedėjo ir Šiaulių krašte. Tačiau, pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkės Audronės Asauskaitės-Kerienės, čia masinis derliaus dorojimas dar neprasidėjo ir javapjūtė neįsibėgėjo, o į laukus išvažiavo tik pavieniai ūkininkai, daugiausia baimės ir panikos vedini, nes sinoptikai visą šią savaitę prognozuoja lietų.

„Jau bando mūsų krašto ūkininkai ankstyvesnių veislių rapsus kulti, bet dar nesame įsibėgėję. Greičiausiai visus gąsdina orų prognozės, dėl to ir bando bent kiek nors pasikulti, kol dar neprasidėjo lietūs. Pagal javų sunokimą dar reikėtų palaukti, bet kantrybės pritrūksta ir anksčiau išvažiuoja, nes stengiasi čiupti tai, kas vertingiausia, o ne tai, kas prinokę“, – karšto tendencijas įvardija A. Kerienė.

Ji savo ūkyje jau nuėmė, sutvarkė ir išvežė žieminius miežius, kurių nuo 5 iki 9 t/ha byrėjo, atsižvelgiant į lauką ir dirvožemį. Pasak jos, šiųmetis pavasaris Šiaulių krašte žieminiams miežiams mažiausiai pakenkė, nes ir kituose ūkiuose byrėjo apie 6–7 t/ha.

O štai žieminių rapsų ir kviečių derliai greičiausiai bus gerokai mažesni nei vidurkis, tačiau šio sezono prasčiausiu A. Kerienė nelinkusi vadinti.

„Kol kas byra apie 3–3,5 t/ha rapsų, tačiau neaišku, ar visų veislių rapsai tokį derlių duos, nes nemažai anksčiau žydėjusių rapsų nušalo, vėliau žydėjusius sausra pažeidė, tad klausimas, kuris pažeidimas didesnės žalos padarė. Greičiausiai laimės tie, kurie tinkamas veisles pasirinko“, – sako Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė.

O kviečių derlius, jos teigimu, priklausys nuo to, kiek kuris laukas lietaus gavo. „Ten, kur vienu lietumi daugiau gavo, derlius nebus labai blogas, mažiau – vidurkius stipriai numuš. Jei tarp veislių rizika paskirstyta ir ūkiuose yra įvairių dirvožemių, ne vien tik geros ar blogos žemės, tai gal nebus patys prasčiausi metai, bet ir vidurkį kažin ar pasieks“, – svarsto A. Kerienė.

Pasak jos, ūkininkaujant ir žemės ūkyje galioja vienintelė taisyklė, kad vienodų metų ir sąlygų nebūna, tad su tokia nuotaika ir požiūriu reikia kiekvienais metais gyventi ir nusiteikti iššūkiams, kurių visada bus.

„Gal reikia tik rizikas bandyti skaidyti tarp veislių, skirtingų augalų. Jei tave apskritai tenkina toks verslas kaip žemės ūkis, reikia susitaikyti su visais jo privalumais ir trūkumais“, – sako Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos