Vilnius. Pastaruoju metu Valstybinę miškų tarnybą (VMT) pasiekia vis daugiau visuomenininkų klausimų apie Lietuvos žemės ūkio išskiriamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius ir jų apskaitą.

ŠESD apskaitą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje valstybės mastu įgaliota vykdyti VMT.

Viena daugiausia diskusijų keliančių temų – anglies pokyčiai dirvožemiuose, vykstant pasėlių vertimui į pievas, taip pat – tausojamųjų žemės dirbimo praktikų taikymas žemės ūkyje.

Pagal VMT surinktus duomenis, galima matyti, kad pievų vertimas į pasėlius turi neigiamų padarinių, kai anglis, užrakinta dirvožemyje, yra išlaisvinama į aplinką. Anot VMT, šis efektas yra daugiau nei 5 kartus didesnis, nei atvirkštinis, nes pasėliai į pievas verčiami gerokai vangiau.

Lentelėje pateikti duomenys atspindi pokyčius, vykusius žemės ūkyje 2022 metais

Vis dėlto galima pastebėti ir kitas žemės ūkio tendencijas. Ūkininkai vis intensyviau ir plačiau naudoja tausojamąsias žemės dirbimo praktikas, kurios, VMT teigimu, atperka anglies išlaisvinimą iš dirvožemių pievų vertimo į pasėlius atveju.

Šiuo metu pagal tarptautinius normatyvus įvertintos tausojamųjų žemės dirbimo praktikų taikymo žemės ūkyje absorbcijos (67 kt CO₂ ekv.) ne tik atsveria pievų vertimo į pasėlius emisijas (44,7 kt CO₂ ekv.), bet ir generuoja papildomą absorbciją.

Pažymėtina, kad šis efektas sudaro 4 proc. pasėlių žemės mineralinio dirvožemio (1 546 kt CO₂ ekv.) ir 1 proc. bendrų metinių (6357 kt CO₂ ekv.) žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus absorbcijų.