Briuselis. Tikimasi, kad šiemet Europos Sąjungoje kviečių gamyba sumažės, bet išaugs susidomėjimas maistinių avižų auginimu, nes tai paskatins paklausa ir rinkodaros strategijos, savo naujausioje prognozėje nurodo Europos žemės ūkio prekybos ir grūdų analizės asociacija COCERAL.

Pernai ES, kuri užimą pirmą vietą pasaulyje pagal avižų gamybą, jų produkcija siekė 7,4 mln. t.

Šiemet kai kuriuose ES šalyse numatomas šių vasarinių javų ploto augimas, pradėjus vykdyti avižinių produktų populiarinimo programas. O tai savo ruožtu gali padidinti maistinių avižų paklausą ir sudaryti sąlygas konkurencingoms, palyginti su kviečiais, kainoms.

COCERAL tikisi, kad gali gerokai padidėti maistinių avižų plotai, nes į žaidimą vis labiau įsitraukia Baltijos šalių ūkininkai, o didžiausia ES avižų augintoja Lenkija nesiruošia užleisti pozicijų, siekia intensyvinti gamybą ir didinti našumą.

Tiesa, nuo aštuntojo dešimtmečio kviečių ir avižų derlius Lenkijoje ėmė skirtis, nes selekcininkai daugiau dėmesio skyrė kviečiams, o ne avižoms. Tačiau abiejų rūšių javams gali būti taikomos tokios pat auginimo (augalų apsaugos, tręšimo) technologijos.

Lenkijos avižų augintojai dabar gauna maždaug 2,5 tonos iš hektaro avižų derlių, o pasitelkę, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės ūkių intensyvaus auginimo sistemas, galėtų pasiekti ir 6 t/ha avižų derlingumą.

Vokietija, prieš keturiolika metų dominavusi Europos avižų prekyboje su 61 proc. šios rinkos dalies, dabar prarado pozicijas (šalies dalis sumažėjo iki maždaug 41 proc.), bet jas gali atgauti, pasitelkdama selekcijos naujoves.

Pavyzdžiui, bendrovė „Nordsaat“ yra Vokietijos avižų selekcijos pradininkė ir tai daro daugiau nei 100 metų. Vasarinių javų – kviečių ir avižų selekciniai laukai užima 20 proc. visų įmonės turimų veisimo plotų. Skaičiuojama, kad kas antras avižų laukas Vokietijoje ir kas penktas Europoje auginamas iš „Nordsaat“ selekcinės medžiagos sukurtų veislių.

Svarbus ir maistinių avižų propagavimas. Pavyzdžiui, Berlyno greitojo maisto tinkle „Haferkater“ pristatomas įvairių skonių avižinių dribsnių košių asortimentas. Nors iš pradžių šią tinklo vadovo idėją daugelis laikė „beprotiška“, praktika įrodė priešingai: šiandien avižinių dribsnių košės labai paklausios ir susidomėjimas auga.

Vokietijos patirtimi nutarė pasinaudoti Nyderlandų (šalyje anksčiau augintas avižų plotas dabar sumažėjęs) Van Hall Larensteino taikomųjų mokslų universiteto Maisto technologijos fakulteto mokslininkų grupė, kuri parengė avižų grąžinimo į olandų virtuves ir viešąjį maitinimą projektą. Maisto technologijų studentai jau sukūrė sveikų patiekalų su avižomis receptų.

Maistinių avižų populiarinimas, tikimasi, padės išplėsti jų plotus Nyderlanduose. Be kita ko, šalyje atliekami tyrimai apie augalų apsaugos produktų poveikį avižų kokybei, kas atsitiktų, jeigu pesticidai išvis nebebūtų naudojami, siekiant užauginti ekologiškas aukštos kokybės avižas.

Europos rinkoje veikia 42 avižų perdirbimo įmonės, kurioms, atsižvelgiant į rinkos poreikius, kuriamos naujos technologijos, pavyzdžiui, avižų gėrimuigaminti ar ekologiškiems grūdams perdirbti.

Be 15 proc. baltymų, avižos taip pat yra svarbus beta gliukanų šaltinis. Šios skaidulos užtikrina cukraus kiekio pusiausvyrą žmogaus organizme. Be to, beta gliukanai padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, bent 3 gramų beta gliukanų suvartojimas per dieną su maistu jau turi teigiamą poveikį.