Akademija (Kauno r.). Ūkininkai tikisi vieno – kad valdžia mažiau žadės ir daugiau darys. Tokį lūkestį jie išsakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) 39-ajame suvažiavime.

Daugiausia išbandymų pastaruoju metu žemdirbiams kelia su gyvulininkyste susiję klausimai, taip pat biurokratinė našta, energetikos plėtra derlingoje žemėje, laukinių gyvūnų daroma žala, mažas trumpųjų maisto tiekimo grandinių ir ekologinio maisto populiarumas, mokesčių reforma ir kt.

Visa tai LŪS išdėstė ir suvažiavimo rezoliucijos projekte, kurį Sąjunga tradiciškai priėmė suvažiavimo pabaigoje. Tiesa, LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius kolegas skatino projektą vis koreguoti.

Į suvažiavimo dalyvių klausimus atsakinėjo (iš kairės): žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas, Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna, Kaimo reikalų komiteto narys Viktoras Pranckietis

Biurokratija jau įgriso

LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas neabejoja, kad žodis „biurokratija“ jau visiems įgriso, tad ragino suvažiavime dalyvavusius Žemės ūkio ministerijos atstovus pagaliau iš esmės imtis jos mažinti.  

Per suvažiavimą jis teiravosi, ar yra Žemės ūkio ministerijoje už biurokratiją atsakingas asmuo. Suvažiavimo dalyvių nuostabai, vidury salės atsistojo žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis, kuris informavo, jog tas žmogus yra jis.

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis – asmuo, Žemės ūkio ministerijoje atsakingas už administracinės naštos mažinimą

Nors viceministras teigė, kad jau beveik 2 mėn. dirba šiuo klausimu ir laukia siūlymų, ūkininkai tikino, jog per tą laiką jiems G. Tamašauskio niekas nepristatė, o siūlymų Ministerijai pateikta ne vienas.

Tiesa, G. Špakauskas dirbtinio intelekto paprašė sukurti paveikslėlį, kuris vaizduotų biurokratinės naštos varginamą ūkininką. Sunku patikėti, bet dirbtinis intelektas sugeneravo giltinės vaizdinį.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pritarė, kad biurokratija yra blogis, tačiau pabrėžė, kad nauja Ministerijos vadovybė negali per pusmetį panaikinti biurokratijos, kuri kurta kelis dešimtmečius. Vis dėlto žemdirbiai sulaukė pažado, kad biurokratinė našta tik mažės.

Strateginis planas ūkininkams taip pat svarbi tema. Pasak G. Špakausko, jį reikia peržiūrėti ir pakoreguoti, atsižvelgiant į Europos Komisijos naujus BŽŪP keliamus tikslus.

Ministras su tuo sutiko ir patikino, kad bus atliekamos įmanomos ir galimos korekcijos.

Grėsmė sektoriui – mokesčių reforma

Ūkininkų bendruomenę neramina ir planuojami mokesčių pakeitimai, kurie, pasak LŪS prezidiumo nario Albino Navicko, gali būti pražūtingi sektoriui.

„Jau dabar mokame žvėriškai didelius socialinius mokesčius nuo pelno“, – sakė jis, primindamas, kad ūkininkai dirba be jokių garantijų, neturi atostogų, negauna pinigų už viršvalandžius.

„Kiek reikia traktorių prie Seimo, kad sustabdytumėte šią mokesčių reformą?“ – klausė A. Navickas

Vis dėlto žemės ūkio ministras priminė, kad Žemės ūkio ministerija yra vienintelė ministerija, kuri nepritaria siūlomai mokesčių reformai.

I. Hofmanas pabrėžė, kad į šoną nustumtas tiesioginių išmokų apmokestinimo klausimas, jog gamybiniams ūkio pastatams, naudojamiems žemės ūkio veiklai vykdyti, nebus taikomas NT mokestis, o pirminę žemės ūkio produkciją gabenantys subjektai išsaugos tam tikras lengvatas, susijusias su kelių mokesčiais.

O kaip dėl pasėlių draudimo? Pasak ministro, jam ne gyvybės draudimo mokestis taip pat nebus taikomas, tai prižadėjo finansų ministras.

A. Navickas priminė problemą ir dėl ūkininkų įmokų „Sodrai“, kurios anuliuotos dėl mažų metinių pajamų. Ministro pirmininko patarėjas patikino, kad ir šis klausimas visa apimtimi bus išspręstas artimiausiu metu.

Nerimas dėl pieno ūkių

LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė priminė, su kokiomis problemomis susiduria gyvulininkystės ūkiai, taip pat dar kartą prašė Ministerijos nustatyti protingą augalų apsaugos produktų, mėšlo ir srutų naudojimo bei tręšimo plano sudarymo tvarką, nes pagal dabartinę, jos teigimu, užtenka į lauką įberti vos arbatinį šaukštelį mėšlo, dar vieną šaukštelį mineralinių trąšų, kad tręšimo planą rengti taptų privaloma.

LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė atkreipė dėmesį į gyvulininkystės ūkiams kylančias problemas

Ji taip pat ragino pieno ūkiams sudaryti galimybę gauti didesnę modernizavimo paramą su didesniu intensyvumu, kitaip, pasak Z. Dargienės, pieno ūkių dar labiau sumažės.

Tačiau tai padaryta vargu ar bus, mat, žemės ūkio ministro teigimu, tą draudžia reglamentas.

Pasak LŪS vicepirmininkės, labai svarbu supaprastinti ir statybų reglamentavimą, taikomą žemės ūkio paskirties statiniams. Juk neseniai 40 mln. Eur paramos liko nepanaudota būtent dėl to, kad ūkininkai laiku nespėjo gauti statybų leidimų.

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis ragino ūkininkus dalytis tokiais pavyzdžiais, kad šį klausimą pavyktų išspręsti kuo palankiau. 

Reikia išsaugoti derlingas žemes

Dar viena aktuali tema – beatodairiška saulės elektrinių plėtra derlingose žemėse. „Paskelbėme, kad žemės ūkis turi būti strateginė Lietuvos šaka, bet atimame iš ūkininkų jų pagrindinį darbo įrankį – žemę“, – griežtai kalbėjo LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Mat energetikos plėtra, jo teigimu, ne tik didina žemės nuomos kainas, daro neigiamą įtaką melioracijos įrenginiams, bet ir blogina kaimo gyventojų gyvenimo kokybę.

„Užtenka pažadų, imkimės darbų“, – dar kartą realių veiksmų imtis prašė S. Jundulas primindamas, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos vis dar nepriimtos.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas patikino, kad pataisos numato, jog saulės ar hibridinės elektrinės ant dirbamos žemės galės būti statomos tik tuo atveju, jeigu žemės našumas neviršys 28 balų. Jis taip pat pažadėjo, kad ši klaida artimiausiu metu bus ištaisyta.

Lietuvos Černobylis...

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Židonienė atkreipė dėmesį į sudėtingą apleistų pastatų įteisinimo tvarką, kurią prašė supaprastinti.

„Apleisti pastatai – didžiulė problema. Tai tarsi Lietuvos Černobylis. Ūkininkai dalį tų pastatų galėtų prikelti naujam gyvenimui, tačiau šiuo metu labai sudėtingos procedūros, norint įteisinti pastatus kaip bešeimininkius“, – kalbėjo L. Židonienė.

Ji netgi pasiūlė galimą problemos sprendimo būdą: „Siūlome, kad būtų įvedama senatis. Jeigu pastatas neturi jokių dokumentų, nėra įregistruotas, jis yra niekieno, padarykime jį bešeimininkį.“

O štai Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Manto Župerkos teigimu, yra ūkininkų, kurie tuos pastatus supirkę, prižiūri, bet jų negali užregistruoti.

„Čia yra sudėtingi teisiniai dalykai, bet tikrai pažadu, kad sprendimų ieškosime ir prie šio klausimo tikrai prieisime“, – žadėjo žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

Reikia didinti ekologiško maisto populiarumą

Kitas svarbus per suvažiavimą aptartas klausimas – kaip didinti ekologiškų produktų populiarumą. Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Mindaugo Petkevičiaus, dabar beveik neįmanoma, kad ekologiški produktai laimėtų viešuosius pirkimus, nes juos dažniausiai laimi pigiausias pasiūlymas.

Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna pažymėjo, kad nuo 2023 m. teisinė bazė leidžia darželiams ir mokykloms maistą įsigyti pagal trumpąsias tiekimo grandines neskelbtinų derybų būdu iki 200 tūkst. eurų.

Vis dėlto, pasak jo, dėl kompetencijų ir informacijos stokos 2023 m. įvyko tik du tokie pirkimai, o 2024 m. – nė vieno.

Patarėjas patikino, kad Vyriausybė pavedė Viešųjų pirkimų tarnybai išsiųsti savivaldybėms informaciją apie galimybę naudoti neskelbtinų derybų metodą per trumpąsias maisto grandines.

Sukurti ilgalaikį Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų planą, pasak M. Petkevičiaus, taip pat labai svarbu ir tai padaryti reikėtų kuo greičiau.

Kiti svarbūs klausimai

Per suvažiavimą aptarti ir kiti svarbūs klausimai. Pavyzdžiui, Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius priminė apie laukinės faunos daromą žalą ūkininkams.

Jis pabrėžė, kad labai svarbu turėti protingą žalos apskaičiavimo metodiką, nes dabar žala kompensuojama tik iki de minimis ribos.

KRŪS pirmininkas kalbėjo ir apie trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymo poreikį, man apie šią galimybę rimtai svarsto ir Kauno rajono ūkininkai.

LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas užsiminė apie Žemės ūkio rūmų įstatymo panaikinimą, dėl to sklandančius neteisingus naratyvus, būtinybę užtikrinti, kad visos žemės ūkio sektoriui atstovaujančios asociacijos turėtų vienodas sąlygas veikti.

O štai LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius kalbėjo apie geresnę politikų komunikaciją su žemdirbiais. Jis pažėrė kritikos, kad neretai į ūkininkų organizuojamus susitikimus atvažiavę valdžios atstovai pakalba, pasveikina, prižada ir išvažiuoja.

Z. Aleksandravičius reikalavo politikų pagaliau pradėti spręsti metų metus besitęsiančias problemas.