Panevėžio r. Perėjęs prie tiesioginės sėjos, ūkininkas Romualdas Pilkauskas patyrė ir pasėlių derliaus sumažėjimo laikotarpį, tačiau ištvėręs visus išbandymus, įgavęs patirties dabar sprendimu keisti žemdirbystės technologijas patenkintas.

Į Pašilių kaimą, kur ūkininkauja ne tik R. Pilkauskas, bet ir jo brolis Vilius, ketvirtadienio rytą susirinko kelios dešimtys ūkininkų, besidominčių bearimės žemdirbystės technologijų taikymo patirtimi – vyko lauko diena, kurioje taip pat pristatytos galimybės gauti paramą už įsigytas tiesioginės ir juostinės sėjos sėjamąsias.

Renginyje ūkininkas R. Pilkauskas pasidalijo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės ir juostinės sėjos taikymo pradžią ūkyje, patirtas pamokas.

R. Pilkauskas ūkininkauja jau 20 metų, iš pradžių, kaip ir visi tuo laiku, dirvas arė. Prieš 10 metų susidomėjo bearime technologija, kolegų ūkininkų laukuose pamatęs, kaip galima sėti tiesiogiai į neartas dirvas.

Ūkininkas Romualdas Pilkauskas pasidalijo patirtimi, kaip perėjo prie tiesioginės sėjos technologijų

Romualdo ūkis užima apie 500 ha, panašaus dydžio ir jo brolio ūkis. Pasak R. Pilkausko, turėdami 100 ha, tikrai nebūtų dirbę pagal naują technologiją, nes prie to pereiti kainavo – reikėjo investuoti į brangią techniką. Tiesa, vėliau, ja dirbant, jau sutaupoma darbo jėgos, degalų ir kt.

„Dabar reikia trijų našių, kokybiškų mašinų: sėjamosios, purkštuvo ir kombaino“, – sako ūkininkas, dar pridurdamas, kaip svarbu kuliant labai gerai susmulkinti šiaudus, kurie lieka ant dirvos paviršiaus. Jeigu šiaudai nebus tinkamai susmulkinti ir paskleisti, trukdys kokybiškai pasėti.  

Pilkauskų žemės išsidėsčiusio trijų rajonų – Panevėžio, Kupiškio ir Anykščių – sankirtoje. Dirvožemiai šiose vietose lengvi, vyrauja priesmėliai, yra žemių, kurių našumo balas siekia vos 15–19. Vidutinis našumas – apie 33 balus. Todėl per vasaros sausras lengvi dirvožemiai labai išdžiūdavo.

Ūkininkas sako, kad būtent tiesioginės sėjos technologija, kai ant dirvų paviršiaus lieka augalinė danga, padeda geriau išsaugoti dirvožemio drėgmę.

Tiesa, dėl ant dirvos paviršiaus paliekamų augalinių liekanų rapsų pasėliuose padaugėjo šliužų. Nuo jų ūkis naudoja moliuskocidus – barsto specialias granules. Bet lengvose žemėse šliužų nebūna tiek daug, kaip priemoliuose.  

Juostinės sėjos žieminiai rapsai

Pokyčių teko palaukti

Vis dėlto nuo arimų perėjus prie kitokių technologijų, būta ir nusivylimų. Kaip pripažįsta R. Pilkauskas, trečiais, ketvirtais metais rankos nusviro, nes pasėlių derliai sumažėjo. Ūkininkas žinojo iš įvairių informacijos šaltinių, kad taip nutinka, tačiau vis tiek buvo nesmagu.

Tai nesumenkino ryžto, jis ir toliau ėjo pasirinkta kryptimi. „Daug domėjausi užsienio šalių patirtimi, kaupiau žinias ir nenustojau dirbti toliau. Per dvejus trejus metus ši technologija tikrai neparodo savo privalumų. Jie atsiskleidžia ilgainiui, kai žemė tampa gyvybingesnė“, – teigia ūkininkas, dabar besidžiaugiantis pasiektu rezultatu.

„Derliai tikrai pagerėjo, palyginti su ūkininkavimo pradžia. Būdavo, važiuojame vasarą, kai sausra, o smėlį vėjas pusto... Dabar kuliame ir po 5–6 t grūdų iš hektaro, šiemet geriausiuose laukuose užaugo ir 7 t/ha, žirnių pavyksta užauginti ir 3 t/ha. Žinoma, priklauso dar ir nuo gamtos, kiek lietaus vasarą būna. Tačiau kai sėjame tiesiogiai, derlius mažiau svyruoja dėl kritulių kiekio, palyginti su arimais,“ – tikina Romualdas, pridurdamas, kad iš savo smėlių negali reikalauti po 10 t/ha grūdų.

Šie metai, kaip pripažįsta R. Pilkauskas, ūkiui nebus nuostolingi, nepaisant nelabai aukštų rinkos grūdų kainų. Pavyko sudaryti išankstines derliaus pardavimo sutartis rentabiliomis kainomis, o pirkdamas trąšas visada skaičiuoja, kokia bus auginimo savikaina.  

Gerokai sumažino trąšų kiekį

Broliai Pilkauskai dabar naudoja dvi „Amazone“ sėjamąsias: tiesioginę ir juostinę. Dirba abiem, atsižveldami į tai, kokius augalus sėja.

„Svarbu tinkamai pasirinkti sėjamąsias pagal ūkio dirvožemius. Pas mus jie skirtingi, todėl turime dvi sėjamąsias. Diskinė tinkamesnė vienomis sąlygomis, juostinė – kitomis“, – sako Romualdas.  

Augina žieminius miežius, kviečius ir rapsus, žirnius, avižas, grikius. Per žiemą visuose laukuose, kurie skirti vasarojui, laiko posėlius. Romualdas pabrėžia, kad būtina griežtai laikytis sėjomainos, antraip bearimė technologija nebus sėkminga.

Tiesiogiai pasėti žieminiai kviečiai

Įdomu tai, kad, perėjęs prie tiesioginės sėjos, ūkininkas sugebėjo gerokai sumažinti naudojamų trąšų kiekį: anksčiau išberdavo 200–300 kg į hektarą, dabar sėdamas išberia į eilutes prie sėklų tik po 100 kg/ha kompleksinių trąšų. Daugiau prieš sėją netręšia.

Azoto trąšų irgi nepadaugina, pavyzdžiui, kviečiams per vegetaciją skiria iki 120 kg/ha, žieminiams miežiams – iki 70–80 kg/ha veikliosios medžiagos. Augalams maisto medžiagų teikia dirvožemyje gyvenantys ir organines medžiagas skaidantys mikroorganizmai, sliekai. Tiesa, kai kuriuose laukuose, ypač smėlynuose, ūkininkas naudojo kreidą, kuri padeda iš dirvožemio atpalaiduoti magnį.

Dar vienas pastebėjimas – nebeariant, nekultivuojant dirvų, ūkio laukų paviršiuje labai sumažėjo akmenų, todėl ir jų rinkimo darbų mažiau.

Lauko dienos dalyviai apžiūri Romualdo Pilkausko laukus, kuriuose taikomos bearimės technologijos

Reikia pakeisti požiūrį į dirvožemį

Dabar, įgavęs nemenkos patirties, ūkininkas R. Pilkauskas pripažįsta, kad tobulėti visuomet yra kur, nes vienodų metų žemės ūkyje nebūna, nuolat atsiranda naujų klausimų.

Svarbu pažinti savo žemę, semtis žinių. Pasak jo, pereinant prie naujų technologijų, teko pakeisti ir požiūrį į dirvą, augalus, žemdirbystę ir atliekamus darbus. Taip pat išsiugdyti kantrybę ir suvokti, kad rezultatai nebus greiti.

Apie tai, kad reikia keisti požiūrį į dirvožemį, kuris yra svarbiausias ūkininkų darbo resursas, kalbėjo ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras. Jis įvardijo principus, kurių reikia, siekiant išlaikyti sveiką dirvožemį. Tai – minimalus žemės dirbimas, dirvožemio danga, bioįvairovė, gyvos augalų šaknys ir gyvulininkystės integracija.

T. Beinoras pateikė daug užsienio mokslininkų atliktų tyrimų pavyzdžių, kurie atskleidžia, kaip dirvožemyje keičiasi anglies dioksido emisijos, kaip susigeria vanduo, priklausomai nuo taikomų žemės dirbimo technologijų. Pranešėjas kalbėjo apie tai, kuo svarbūs dirvos mikroorganizmai, kokią įtaką jų veiklai turi aplinkos, dirvos temperatūra.

„Dirvoje vyksta sudėtingi biocheminiai procesai. Ūkininko taikomos technologijos turėtų netrukdyti ir skatinti tuos procesus. Kiekvieno žemdirbio pareiga – išsaugoti sveiką dirvožemį“, – pabrėžė T. Beinoras.

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sako, kad būtent neariminės technologijos padeda išsaugoti sveiką dirvožemį

Galima gauti paramos sėjamosioms įsigyti

Tiesiogines ir juostines sėjamąsias įsigyjantys ūkiai gali gauti paramos, kuri skiriama iš Modernizavimo fondo. Andrius Venckus, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Modernizavimo fondo projektų grupės projektų atstovas, renginio dalyvius supažindino su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės sąlygomis.

Kaip sakė Andrius Venckus, nearimei žemdirbystei skatinti šiuo metu skirta 16 mln. eurų. Antru kvietimu finansavimas skirtas 106 paraiškoms, trečiu – 103 paraiškoms

Pagal Modernizavimo fondo investicinę priemonę galima gauti iki 80 tūkst. Eur (bet ne daugiau kaip 40 proc. kainos) kompensacinę paramą už įsigytas tiesiogines ir juostines sėjamąsias.

Be to, diegti bearimes technologijas ūkininkai skatinami ir pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ekologinę schemą: už tiesioginės ir juostinės sėjos plotus mokama po 66 Eur/ha; už minimalaus dirbimo pasėlių plotus – po 20 Eur/ha.

Į renginį susirinkę žemdirbiai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui, pamatyti, kaip ji dirba lauke.

Lauko dienoje demonstruota, kaip dirba įvairios tiesioginės sėjos mašinos