Akademija (Kauno r.). Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija visuotiniame susirinkime turbūt pirmą kartą sulaukė tokio didelio svečių dėmesio, tačiau ūkininkų atvyko vos dvidešimt.

Toks narių neaktyvumas nustebino LMGAGA prezidentą Nerijų Gricių, kuris svarstė, jog, galbūt, dauguma galvoja, kad jiems atstovaujama tinkamai, gal nebuvo dienotvarkėje itin svarbių, egzistencinių klausimų, o kai kurie jau abejoja dėl tolimesnio ūkininkavimo, nes, pasiekusios piką, jautienos kainos jau pradėjo kristi.

„Atvyko tie, kuriems Asociacija ir jos veikla rūpi. Nevykdžiau specialios agitacijos, nerašiau jokio motyvacinio laiško, kodėl svarbu dalyvauti Asociacijos visuotiniame susirinkime. Man  atrodo, kad mūsų veiklos sėkmė priklauso nuo narių – jeigu jie aktyvūs, dalyvauja, tai galim kartu ką nors pasiekti.

Matyt, grįžęs namo pagalvosiu, apibendrinsiu viską ir išsiųsiu nariams laišką, tik dar nežinau, koks jis bus – piktas ar supratingas“, – kalbėjo N. Gricius.

Bet jis labai džiaugėsi, kad pasidalyti žiniomis ir atsakyti į ūkininkų klausimus atvyko visų kviestų organizacijų ir Vyriausybės atstovai – premjero patarėjas Vigilijus Jukna, žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas, žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas, Lietuvos žemės ūkio tarybos, kurios nare tapo ir LMGAGA, pirmininkas Jonas Vilionis, taip pat Žemės ūkio agentūros, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio duomenų centro atsakingi darbuotojai.

„Labai norisi, kad šios institucijos įsitrauktų į mūsų reikalus, įsiklausytų į problemas, todėl labai gerai, kad jie susirinko vienoje vietoje ir galėjo išgirsti ir ūkininkus, ir vieni kitus“, – sakė LMGAGA prezidentas.

Žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas padėkas už indėlį į veislininkystę įteikė mėsinių galvijų augintojams Almai Rutkauskienei ir Osvaldui Dirsei

Apibendrindamas metus N. Gricius pasidžiaugė, kad Asociacija atgauna jėgas, sėkmingai renkami nauji mokesčiai, sustiprėjo administracija. Tiesa, narių skaičius, siekęs gerokai daugiau kaip 500, sumažėjo iki 472. N. Gricius tai aiškino tuo, kad kai kuriais atvejais liko po 1 šeimos narį, kiti tapo asocijuotais nariais, keletas ūkininkų perėjo į kitą asociaciją, galbūt dalis pasitraukusių apskritai nebeaugina galvijų.

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė dėkojo nariams, kad savo įnašais padėjo ištraukti Asociaciją iš bankroto grėsmės, kuri buvo kilusi, kai ankstesniais metais buvo prisiimta įsipareigojimų „ne pagal kišenę“.

Kaip skaudžiausią įvykį ir pralaimėjimą N. Gricius įvardijo dar vienos angusų veisimo programos atsiradimą – sieks kitokių rodiklių, bet programą taip pat vykdys ir naujai susikūrusi Angusų augintojų asociacija. Dėl to LMGAGA pradėjo teisinį procesą.

„Visus 30 metų LMGAGA, kaip asocijuota veislininkystės organizacija, vykdė visų mėsinių veislių galvijų veislininkystės programas. Jeigu nori turėti veislininkystės rezultatą, turi turėti su visais ūkininkais ir organizacijomis bendrą tikslą. Dabar angusai Lietuvoje bus veisiami pagal skirtingus tikslus, dėl to bus sunkiau kelti savo reikalavimus politikams ir apskritai mums visiems bus sunkiau siekti veislininkystės tikslų, todėl toks sprendimas gali sukelti neigiamų padarinių sektoriui“, – kalbėjo N. Gricius.

Pasak jo, šiuo metu Asociacija turi politikų palaikymą, todėl reikia tik dirbti, išgryninti savo problemas ir sakyti jiems, ko mums reikia. „Tokiu būdu galėtume tikėtis mūsų sektoriaus proveržio“, – teigė LMGAGA prezidentas.

Tarp problemų, kurios tiesiogiai liečia Asociaciją, jis minėjo panaikintą paramą veisliniams galvijams įsigyti, dėl ko sumažėjo gyvulių pirkimas, o tuo pačiu – ir kilmės dokumentų išrašymas, kas sudarydavo nemažą Asociacijos pajamų dalį.

Vertinant bendrai 10–15 metų laikotarpį, N. Griciaus teigimu, iš mėsinių galvijų finansavimo buvo atimta 40 proc. krepšelio: „Nebeliko skerdimo išmokos, neremiamas grynaveislių gyvulių įsigijimas. Tik 6 eurus pridėjo už produktyvumo kontrolę, tai – pasityčiojimas.“

Asociacijoje yra ir daugiau siektinų dalykų, apie kuriuos savame rate kalba ūkininkai. Pavyzdžiui, pasigendama rimtų aukcionų organizavimo, norėtųsi (gyvulininkystės renginiai dėl ligų grėsmės šiemet uždrausti), kad parodose būtų demonstruojama daugiau Lietuvoje atvestų, o ne iš užsienio atvežtų buliukų, daugiau informacijos gyvulio kilmės dokumentuose ir kt.

„Todėl mano vizija – padaryti mėsinių galvijų strategiją. Tokią tvirtą grandinę, kurioje visi segmentai būtų sujungti – nuo ūkio, praktikos iki pat realizacijos ir panašiai“, – savo lūkesčius atskleidė N. Gricius. Iki LMGAGA prezidento kadencijos pabaigos jam liko vieni metai.

Pirmas vizijos įgyvendinimo žingsnis buvo pasitraukimas iš Žemės ūkio rūmų. Dabar Asociacija ketina persikelti į VDU Žemės ūkio akademiją, kur „ir mokslas yra, ir laboratorijos.“

„Tikiu, kad mes, praktikai, kartu su mokslu, turint valstybinių institucijų palaikymą, galime sukurti nuoseklią mėsinės galvijininkystės strategiją, ir tai galime spėti dar šioje kadencijoje“, – ambicijų nepraranda N. Gricius.

LMGAGA tarybos nariai su visuotinio susirinkimo svečiais

Iš LMGAGA tarybos pasitraukus Nerijui Zoberniui, Ramintai Freimanaitei, Laurai Mišeikienei, vietoje jų visuotiniame susirinkime išrinkti Mindaugas Kinderis, Vytautas Astromskas ir Artūras Česnauskas.

„Labai tikiuosi atsakingo atstovavimo, nes Taryba formuoja visą Asociacijos ir mėsinės galvijininkystės sektoriaus politiką“, – išsakė savo pageidavimą N. Gricius. Kartu su juo ir naujai išrinktais nariais LMGAGA taryboje toliau dirbs Eglė Butkienė, Alma Rutkauskienė, Povilas Kaušpėdas, Gintaris Petrėnas ir Osvaldas Dirsė.