Varšuva. Rusija tapo pagrindine pieninių karvių importuotoja iš Europos Sąjungos. Šiemet rusai nupirko 45 tūkstančius galvijų už 100 milijonų eurų, praneša lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“.

Leidinys atkreipia dėmesį, kad didžiausia Rusijos pieno gamybos kompanija priklauso vokiečiams. Kremlius planuoja paversti Rusiją didžiausią pieno importuotoja, orientuodamasis, be kita ko, į Azijos rinkas.

„Kai 2014 m. rugpjūtį Kremlius paskelbė embargą europietiškai produkcijai, rusai neteko mėgstamo maisto, ypač sūrių iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos bei pieno produktų iš Lietuvos. Jie neturėjo kito pasirinkimo, kaip vystyti savo gamybą. Remiantis Rusijos nacionalinės pieno gamintojų sąjungos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus investicijos į pienininkystę sudarė 200 mlrd. rublių. Valstybės subsidijos ir dotacijos skatina jų augimą“, rašo „Rzeczpospolita“.

Su tuo susijęs pieninių galvijų supirkimo mastas ES šalyse. Remiantis „Bloomberg“ agentūros duomenimis, Rusijos kompanijos 2019 m. iš Europos importavo 45 tūkst. juodmargių holšteinų veislės karvių (tai yra dvigubai daugiau nei 2016 m.). Už jas sumokėta apie 100 mln. eurų.

Taigi antri metai iš eilės Rusija yra didžiausia pieninių galvijų importuotoja iš ES. Tuo pačiu ji perka modernią įrangą pieno pramonei Vokietijoje ir Švedijoje. Anot lenkų laikraščio, tai nenuostabu, nes didžiausia Rusijos pieno gamintoja „Ekosem-Agrar“ yra Vokietijos kapitalo rankose.

Bendrovės įkūrėjas Štefanas Diuras (Stefan Duerr) Rusijos pieno pramonės būklę vertina labai gerai. Jis pabrėžia, kad Rusijoje našios žemės ir palankus klimatas, be to, skiriamos vyriausybės subsidijos. Šiais metais jo kompanija atidarė aštuonis naujus gyvulininkystės kompleksus, o jo melžiamų karvių skaičius nuo 2012 m. išaugo daugiau kaip septynis kartus iki maždaug 80 500 gyvulių.

Š. Diuras pripažįsta, kad jo įmonė gauna lengvatines paskolas su 2,5 proc. palūkanomis, o pagrindinė Rusijos centrinio banko norma yra 7 proc. Vyriausybė stambiems investuotojams taip pat siūlo grąžinti 25 proc. investuotų lėšų.

Kremlius iškėlė ambicingą tikslą: per aštuonerius metus pertvarkyti Rusijos pieno ūkį iš pagrindinio pieno importuotojo į pienu apsirūpinančią valstybę. Ateityje Rusijos gamintojai turėtų pradėti eksportuoti savo gaminius į didžiausią rinką - Kiniją. Rusus taip domina Vietnamo, Indonezijos, arabų ir Afrikos šalių rinkos.

Kaip rašo „Rzeczpospolita“, į pieno pramonę pradeda investuoti ne tik tie, kurie joje seniai dirba, bet ir patys turtingiausi rusai. Turtingiausias Rusijos verslininkas Vladimiras Lisinas, kuriam priklauso Novolipecko metalurgijos gamykla, planuoja investuoti 18 mlrd. rublių į fermų ir pieno perdirbimo gamyklų statybą.

„Rusija žengė didelį žingsnį į priekį. Kalbame ne tik apie pagrindinę pieno ūkių įrangą. Fermose atsirado geras vėdinimas, apšvietimas, atskiros vietos gyvuliams pailsėti ir veršeliams “, - laikraštis cituoja Danijos bendrovės „Difco International BV“, teikiančios konsultavimo paslaugas žemės ūkio sektoriuje, direktorių Rene Kremersą (Rene Kremers).

Laikraščio kalbintų ekspertų teigimu, Rusija turi nueiti ilgą kelią, kol pasieks tai, apie ką kalbėjo Putinas, įvesdamas draudimą importuoti maistą, t. y. gebėjimą pačiai apsirūpinti pieno produkcija. Daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių modernizuojasi per lėtai. Trečdalis rusiško pieno gaminamas mažuose ūkiuose, kuriuose auginamos kelios karvės, arba ūkiuose, kuriuose naudojamos senos technologijos ir pasenusi įranga. Rusija galės tapti apsirūpinančia valstybe, jei per metus pagamins 36,3 mln. t pieno, tai yra 19 proc. daugiau nei dabar.

Didžiausios pasaulio pieno produktų importuotojos dabar yra Kinija, kuri perka žalią pieną ir pieno miltelius, Rusija (importuoja pieną, sūrius, sviestą, pieno miltelius) ir Japonija (sūrius). Į penketą taip pat patenka JAV (įsiveža sūrius, sviestą) ir Meksika.

MŪ inf.