Pastarųjų savaičių įvykiai atskleidžia, kaip geopolitika, technologijos ir gamtos stichijos keičia žemės ūkio kryptį visame pasaulyje.

Jungtinės Valstijos ir Kinija žengė į naują bendradarbiavimo etapą – Pekinas sutiko atnaujinti amerikietiškų sojų importą (nuo 10 iki 15 mln. t). Tai suteikė rinkoms optimizmo, nors JAV ūkininkai išlieka atsargūs, o Brazilija kalba apie augantį konkurentų spaudimą, praneša revistacultivar.com.

Ukraina ir ES pasirašė susitarimą, kuris plačiau atveria Europos rinkas Ukrainos kviečiams ir kukurūzams, nors dalis ES šalių (Vengrija, Lenkija, Slovakija) vis dar nepritaria neribotam importui, informuoja euronews.com. Šis susitarimas gali sustiprinti Ukrainos žemės ūkio sektorių, tačiau faktinis įgyvendinimas priklauso nuo visų šalių sutarimo

Pietų pusrutulyje Urugvajus ieško naujų eksporto nišų Meksikoje. Eksporto rinkų diversifikacija suteiktų naują prieigą prie citrusinių vaisių ir grūdų rinkos (kartu siekiama supaprastinti mėsos importą), praneša en.mercopress.com.

Lotynų Amerikos valstybės, anot Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos FAO, kasmet susiduria su daugiau kaip 160 mlrd. JAV dolerių finansavimo trūkumu žemės ūkio transformacijai.

Stringa pasaulinis žemės ūkio produktyvumo augimas

Virdžinijos technikos universiteto „Virginia Tech“ (JAV) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad pasaulinis žemės ūkio produktyvumo augimas rimtai stringa. Inovacijos žemės ūkyje pavojingai atsilieka nuo ūkininkams ir žemės ūkio bei maisto sistemoms keliamų reikalavimų, todėl ateityje kils problemų apsirūpinant kiaušiniais, medvilne ir iš kukurūzų bei sojų pagamintu biokuru, praneša news.vt.edu.

Ataskaitos centre – bendras gamybos veiksnių produktyvumas (BFP) – rodiklis, atskleidžiantis, kaip efektyviai žemės ūkio sąnaudos (žemė, darbas ir kapitalas) paverčiamos produkcija. BFP augimas laikomas inovacijų žemės ūkyje barometru. Pasaulinis BFP augimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo iki vos 0,76 proc. per metus, t. y. trečdalio 2 proc. tikslo, reikalingo tvariai patenkinti paklausą iki amžiaus vidurio.

Europa: geras startas laukuose ir grėsmė paukštininkystei

Palankūs orai leido Europos ūkininkams anksčiau nei paprastai pasėti žiemkenčius. Stabilizavosi situacija ir rapsų pasėliuose, po kelių lietingų metų šis optimizmas teikia vilties.

Tuo tarpu Prancūzijoje paskelbtas aukštesnis paukščių gripo pavojaus lygis – ūkiams nurodyta laikyti paukščius uždarose patalpose. Virusas, kaip sezoninė grėsmė, daro poveikį kiaušinių ir paukštienos kainoms, paukščių gerovei, praneša „Reuters“.

Europos Komisija pristatė ilgalaikę strategiją – iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių. Plane numatyta paprastinti jaunimo prieiga prie žemės, finansavimo ir mokymų. Tai atsakas į senstančią ūkininkų populiaciją, ypač Vidurio ir Rytų Europoje.

Azija ir Afrika: nuo tvarumo iki skaitmenizacijos

Vietnamas pristatė šalies agrarinio sektoriaus transformacijos kryptį – perėjimą nuo tradicinio prie klimato kaitai atsparaus ūkininkavimo modelio. Reformos orientuotos į tvarią rizikų valdymo sistemą ir technologijų diegimą kaimo regionuose, informuoja vietnamnews.vn.

Indijoje – kita tendencija: smulkieji ūkininkai vis dažniau renkasi ne traktorius, o mažesnius ekonomiškus jėgos agregatus (angl. – power tillers). Tai ženklas, jog technikos rinka tapo lankstesnė ūkininkų atžvilgiu, rašo global-agriculture.com.

Afrikoje „Mastercard“ kartu su partneriais Nigerijoje investuoja į skaitmeninius mokėjimus ir tiekimo grandinių sistemų modernizavimą. Ekspertai teigia, kad smulkieji ūkininkai turi tapti ne pasyviais žaliavų tiekėjais, bet visaverčiais maisto tiekimo grandinės dalyviais, skelbia agfundernews.com.

Klimato krizė smogia Karibams ir Europai

Ciklonas „Melissa“ smarkiai nusiaubė Jamaikos žemės ūkį – sunaikintas didžiausias šalies paukštininkystės ūkis, bananų ir cukranendrių plantacijos. FAO aktyvavo skubios paramos teikimo mechanizmą Karibų regionui.

Europoje klimato pokyčių padariniai ryškėja Sicilijoje – saloje dažnėja sausrų, karščio bangų ir gaisrų, o kai kurie regionai jau vadinami būsima „Europos dykuma“.

Administravimo ir paveldosaugos klausimai

Pietų Afrikos žemės ūkio ministerija kritikuojama dėl lėšų švaistymo atvejų ir abejotinų išlaidų – tai rodo, kad sektoriaus augimui neužtenka vien inovacijų, būtinas skaidrus valdymas.

FAO apdovanojo 28 tradicines žemės ūkio paveldo sistemas (angl. GIAHS – Globally Important Agricultural Heritage Systems) iš 14 pasaulio šalių. Šios iniciatyvos padeda išsaugoti vietos kultūrinį kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Kiekviena vieta atspindi, kaip žemės ūkio tradicijos gali padėti pasiekti keturis tikslus: geresnę gamybą, geresnę mitybą, geresnę aplinką ir geresnį gyvenimą, informuoja fao.org.

Pasaulinį GIAHS tinklą sudaro 102 sistemos. Daugiausia pripažintų tradicinių sistemų yra Kinijoje – 25, Japonijoje – 17 ir Pietų Korėjoje – 9; iš ES šalių tokių sistemų yra Ispanijoje – 6, ir Italijoje – 3.