Briuselis. Pirmadienį įvykusiame ES valstybių ministrų tarybos posėdyje eurokomisaras V. Andriukaitis nepaaiškino, kaip ir kodėl Rusijai buvo pasiūlyta pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą. Anot Lenkijos atstovo, situacija ypatinga tuo, kad dėmesio centre yra ne rinka, o ES valstybių solidarumo klausimas.

Eurokomisaro V. Andriukaičio pozicija

ES sveikatos komisaro V. Andriukaičio pranešime spaudai teigiama, kad jis atsisako „komentuoti klaidinančias visuomenę žinias, neva pasiektas diskriminacinis susitarimas su Rusija, pagal kurį Europos Sąjunga leis Kremliui pačiam nuspręsti, su kuriomis valstybėmis atgaivinti prekybą maisto produktais, o kurias valstybes palikti už borto".

V. Andriukaitis teigė, kad Rusijos pranešimai, jog buvo tartasi su atskiromis ES valstybėmis, yra bendrijos skaldymas. „Ši Rusijos žinia yra pagrindas pirmenybę teikti dvišaliams susitarimams ir skaldyti Europos Sąjungos vienybę. Tai nepriimtina", - pranešime teigė komisaras.
Anot pranešimo, eksporto taisykles nustatantis ES sertifikatas galioja visoms bendrijos narėms vienodai. Be to, pranešime nurodoma, kad Berlyne sausio viduryje su Rusija tartasi dėl kiaulienos produkcijos įvežimo į Rusiją, nes ši šalis neturi argumentų, kodėl turėtų neįsileisti mėsos.

„Prekybos apribojimai galėtų būti nutraukti, nes Rusija neturi argumentų, kodėl šie produktai neatitinka fitosanitarinių taisyklių. Toks apribojimų nutraukimas turėtų būti taikomas visoms ES valstybėms kartu. Techninio pobūdžio pokalbiai nesibaigė, niekas iki šiol nesutarta", - sakė V. Andriukaitis.

Žemės ūkio ministrės V. Baltraitienės pozicija

„Komisaras Vytenis Andriukaitis išdėstė, kad jokių dvišalių susitarimų nebus, pasisako už vieningus sprendimus, bet taip ir nebuvo atsakyta, kaip tas laiškas atsirado (komisaro direktorato vadovo Ladislavo Mikoas (Ladislavo Miko) laiškas Rusijos veterinarijos tarnybai). Ir neatsakė į klausimus, ar su jo žinia šitas laiškas buvo išsiųstas, ar ne. Tai tas neaiškumas toks ir liko, jokių sprendimų nepriimta. Ne visos valstybės dalyvavo diskusijoje, tos dalyvavo, kurioms, manom, labiausiai rūpi, kurios arčiausiai Rusijos", - interviu LRT radijui pirmadienį sakė Virginija Baltraitienė, kuri dalyvavo pirmadienį Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryboje.

Pasak jos, nors buvo aiškinama, kad laišku siekta panaikinti tik draudimus dėl afrikinio kiaulių maro įvežti mėsą, akivaizdu, kad kalbama ir apie kitą produkciją, tad tai galima vertinti kaip dvišalius susitarimus.

V. Baltraitienės nuomone, jeigu EK visgi susitartų su Rusija, pastaroji galėtų iš valstybių reikalauti nuolaidų už galimybę išvežti maisto produktus.

ES žemės ūkio komisaro F. Hogano pozicija

ES derybose su Rusija dėl galimybės atšaukti kai kurių maisto produktų draudimą bus vieninga, po pirmadienį vykusio ES valstybių žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio pareiškė komisaras Filas Hoganas (Phil  Hogan), atsakingas už žemės ūkio ir kaimo plėtrą.

„Ministrų taryboje sutarta, kad mes dirbsime solidariai siekdami užtikrinti, kad tai bus ES ir Rusijos derybos dėl sanitarijos ir fitosanitarijos problemų, kurios tęsiasi nuo 2014-ųjų vasario. Jei Rusijos pareigūnai nori derėtis su ES dėl šių klausimų, jie yra labai laukiami, tačiau jie turi suprasti, kad Europa yra vieninga", - spaudos konferencijoje sakė F. Hoganas.

Premjero A. Butkevičiaus pozicija

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia esąs priblokštas žinios, kad Europos Komisija galėjo pasiūlyti Rusijai pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą. Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) atšauks pavienių šalių susitarimus su Maskva ir derėsis vieningai.

„Buvau labai priblokštas išgirdęs tokią informaciją, kad gal suteikti Rusijai galimybę derėtis su atskiromis Europos Sąjungos šalimis pasirašant  atskirus susitarimus leidžiant eksportuoti mūsų produktus į Rusiją", - interviu LRT radijui antradienį teigė premjeras.

Pasak jo, leidimas kai kurioms šalims tartis su Rusija dėl embargo išimčių pakenktų formuojant vieningą ES pozicija. Premjero teigimu ES vieninga dėl Rusijos turėtų būti atsižvelgiant ir į situaciją tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Europos šalys narės visos turi turėti tik bendrą poziciją, tiek kalbėti bendrai tais klausimais, kurie šiuo metu yra iškelti ir jokių išimčių šiuo metu negalima daryti, nes matome kokie įvykiai vyksta Ukrainoje. Man toks sprendimas yra visiškai nepriimtinas. Manau , kad tos šalys, kurios buvo įvardintos, kad jos artimiausiu metu eksportuos pieno ir maisto produktus yra visiškai nesuprantama. Manau, kad buvo padaryta klaida ir turi būti juo greičiau ištaisyta", - pareiškė A. Butkevičius.

Rusijos tarnybų pozicija

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor" atstovė Julija Trofimova, kurią cituoja Rusijos verslo laikraštis „Vzgliad", pareiškė, kad jeigu Europos Komisija ir toliau sieks lygių galimybių visų ES šalių produktams patekti į Rusijos rinką, Rusija gali atsisakyti įsileisti produktus iš tų šalių, kurių atžvilgiu draudimus ji būtų linkusi panaikinti artimiausiu metu.

„Mes negalime kompleksiškai vertinti ES rinkos kiaulienos ir kiaulienos produktų tiekimo į Rusiją atnaujinimo požiūriu, nes tai neįmanoma dėl aktyvaus ir plataus masto afrikinio kiaulių maro (ASF) plitimo Europos Sąjungos šalyse. Tokiais veiksmais (t. y. siekdama lygių galimybių visoms šalims narėms - red. past.) ES gali ne tik iš viso sužlugdyti Rusijos rinkos atvėrimo galimybę, bet ir sulaukti neigiamo atsakymo tų šalių atžvilgiu, kurioms Rusija būtų linkusi atverti rinką", - cituoja laikraštis J. Trofimovos pasisakymą.

Lenkijos žemės ūkio ministro M. Savickio pozicija

Lenkijos žiniasklaida, informuodama apie pirmadienio susitikimą Briuselyje, pabrėžia Prancūzijos atstovo tylėjimą. Cituodamas žemės ūkio ministrą Mareką Savickį, portalspozywczy.pl rašo, kad Prancūzijos žemės ūkio ministras Stefanas Le Folis (Stephane Le Foll) diskusijoje apie prieštaringai vertinamas dvišales derybas su Rusija dėl embargo panaikinimo paprasčiausiai tylėjo. Diskusijoje kalbėjo Lenkijos, Lietuvoje, Estijos ir Jungtinės Karalystės ministrai. Kalbėdamas žiniasklaidai M. Savickis pavadino Prancūziją ir Vokietiją rusofiliškomis valstybėmis, kurios labai nenoriai prisijungė prie sankcijų prieš Rusiją.

M. Savickis pareiškė, kad jis ketina kalbėtis su Prancūzijos ministru apie šią situaciją dvišalių tarpvyriausybinių konsultacijų metu penktadienį Paryžiuje. Pasak Lenkijos ministro, klausimas yra pernelyg svarbus, todėl jis turėtų būti sprendžiamas ES viršūnių susitikime. „Santykiai tarp ES ir Rusijos yra kur kas svarbesni nei rinkų reguliavimas", - sakė ministras. Anot M. Savickio, šalys, kurios daugiausiai prarado dėl Rusijos embargo, turi teisę tikėtis solidarumo sprendžiant ES ir Rusijos prekybos santykius.

BNS, MŪ inf.