Kyjivas. Niekam nekyla abejonių, kad pomidorai turi būti raudoni, kukurūzai – geltoni, bulvės... Na, patys žinote, kokios. O kas, jei nusižengtume šiai spalvų tvarkai? Gal tokiu būdu atsirastų galimybė kurti pridėtinę vertę žemės ūkio verslui?

Gilindamasis į Kremeneco Viešpaties Apsireiškimo vienuolyno (Ternopilio sritis, Vakarų Ukraina) agrarinę patirtį, priėmiau sesers Siluanijos pasiūlymą pasivaišinti juodaisiais pomidorais (beje, mane sužavėjo jos supratimas apie ekonomiką ir požiūris į ūkininkavimą bei pastangos neatsilikti nuo naujų žemės ūkio technologijų). Vienuolynas dirba 60 ha žemės, turi 3 šiltnamius, o Juodojo princo veislę, kurią augino vienuolės, įsiminiau dėl sodraus skonio. Vienuolė paaiškino priežastį – mat minkštime yra daugiau cukrų ir organinių rūgščių.

Po kelerių metų viename iš agrotechnologinių seminarų Kyjive žurnalistai buvo pavaišinti violetinėmis Solocha veislės bulvėmis. Per seminarą kalbėta apie tai, kad tokios bulvės paprastai subręsta vėlai ir joms reikia ilgo vegetacijos laiko (dažnai net 120 ir daugiau dienų). Pats įsitikinau, kad bulvių violetinė spalva išlieka net ir po terminio apdorojimo. O pagrindinis violetinių bulvių skiriamasis bruožas yra itin didelis antocianinų kiekis (šie pigmentai suteikia joms violetinę spalvą ir lemia bulvių antioksidacines savybes).

Susipažinus su pomidorų ir bulvių spalvų įvairove, netradicinė kukurūzų spalva manęs jau nenustebino. Tačiau klausydamasis bendrovės „Mnagor“ savininko Mykhailo Nagornyak’o (Mychailo Nagorniako) įsitikinau, kad spalvų revoliucijos žemės ūkyje idėja – tai ne selekcininkų entuziastų užgaida, o plėtros tendencija. Kukurūzų hibridai Ukrainian Bicolor, Vyshyvanka pelno ištikimų augintojų ir vartotojų („saldūs kaip medus!“) palaikymą.

M. Nagornyak’as mano, kad žaliosios revoliucijos era, turbūt, eina į pabaigą, prasideda spalvotosios revoliucijos era.  „Esame įpratę, kad kukurūzai geltoni. Tačiau gamtos spalvų paletė gerokai įvairesnė. Mūsų pirmoji spalvota veislė Vyshyvanka kelia didelį susidomėjimą užsienyje. Apie mus rašyta Nyderlandų ir Lenkijos leidiniuose.

Praėjusiais metais į mane kreipėsi vokiečių ūkininkas Rupert’as Lindlmeier’is, kuris susidomėjo bordo spalvos kukurūzais, perskaitęs straipsnį viename olandų periodiniame leidinyje. Jis sakė, niekur, išskyrus Ukrainą, nesutiko tokių itin saldžių violetinių kukurūzų.

Įkvėpti tokio dėmesio, pradėjome plėsti kukurūzų spalvų gamą. Spalvų įvairovė – tai nauja galinga tendencija. Mūsų vaikai jau kiek kitaip suvokia pasaulį: paveikslėliai, spalvos, vaizdo efektai. Taigi, pateikėme mūsų bordo hibridą (jo bendraautoris yra mano vyriausias sūnus Bohdanas) registracijai Valstybiniame augalų veislių registre. Jo sėklų kiekis ribotas.

Būtent dėl tokių sėklų atvyko Vokietijos ūkininkas. Jis augina 700 ha ekologiškų saldžiųjų kukurūzų, tiekia produkciją įvairioms Europos Sąjungos šalims. Vartotojus domina natūralūs antocianinai, kurių yra granatuose, vyne ir kt. O dabar pirmą kartą jų yra ir saldžiuosiuose kukurūzuose. Violetiniai kukurūzai prilygsta mėlynėms.

Kol kas sėklų užsienyje neparduodame, jų vis dar neturime pakankamai. Ir apskritai... Ukraina vis dar yra maisto aruodas, o turėtų tapti amatų laboratorija, kurti gastronomiją su naujais produktais, nauju turiniu. Ūkininkai turėtų kurti vietinius produktus, kurie sudomintų užsienio turistus.

Prieš trejus metus pradėjome kurti alų iš saldžiųjų kukurūzų. Tobuliname skonį, paskelbėme pavadinimo konkursą.

Rinkos tyrimai rodo, kad ukrainiečiai, palyginti Europos Sąjungos šalimis, suvartoja daugiausiai saldžiųjų kukurūzų. Vadinasi, kitas žingsnis – iš jų pagamintas alus. Mes neparduosime alaus, o pateiksime receptą partneriams. Galbūt surengsime kukurūzų alaus festivalį. O dėl veislės Vyshyvanka pasakysiu taip: tai daugiau nei spalva. Mes kuriame vertingą produktą, inicijuojame įvairių spalvų atsiradimą, kurdami hibridus su „vau“ efektu, kurie turi unikalių savybių ir žadina norą juos išbandyti.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyshyvanka yra ankstyva veislė, atspari kenkėjams ir ligoms, duoda didelį derlių ir greitai noksta. Pirmąjį derlių galima nuimti praėjus 73–75 dienoms po sudygimo. Ir dar viena ypatybė: Vyshyvanka dažnai vartojama žalia. Skonis išskirtinis! Be to, šiuos kukurūzus galima naudoti ir konservavimui. Jie išlaiko skonį ir po užšaldymo, ir konservavimo.

Kurdami kukurūzus be mutagenezės ir kitų genetinių metodų, naudojome molekulinius žymenis, darbas truko 7 metus. Prireikė daug laiko, kol išvedėme 40 variantų. Galiausiai apsistojome ties tuo,kad kukurūzai turėtų būti balti, geltoni ir mėlyni. Tačiau norėdami sukurti hibridus su antocianinu, t. y. violetinės-raudonos spalvos, pasitelkėme ne tik genetikus, bet ir spalvų specialistus ir net fizikus“, – sakė Mykhailo.

Dar vienas svarbus dalykas. Kuriant sėklas buvo naudojami biostimuliatoriai. Rezultatas – dvigubai greitesnis šaknų augimas, dirvožemyje esančio fosforo tirpimas ir spartesnis jo pasisavinimas, o tai ypač pastebima ankstyvosiose vystymosi stadijose. Preparato išskirtinumas yra tas, kad jis pasklinda šaknų zonoje ir išstumia patogenus. Dėl to užkertamas kelias vystytis fuzariozei ar rizoktoniozei.

„Mnagor“ įmonės sėklininkystės plotai užima 30 hektarų. Visa saldžiųjų kukurūzų sėklų rinka Ukrainoje siekia 300 tonų. Selekcininkas sako: „Užauginame 30, kartais 40 tonų. Fiziškai tai gal ir nėra daug, bet tai reikšminga 10 proc. rinkos dalis.“

Ar verta stengtis siekti apimties? Mychailo Nagornyak’as šypsodamasis pabrėžia, kad „Mnagor“ nėra didelio masto įmonė, veikiau – didelių idėjų! O idėja yra didesnė už apimtį.

Politologai Ukrainą dažnai vadina spalvotųjų revoliucijų lopšiu. Tačiau terminas „spalvotoji revoliucija“ gali būti taikomas ne tik kalbant apie žmonių teisę rinkti valdžią. Veisimo kontekste Ukrainoje vis dažniau vartojamas terminas „spalvotoji revoliucija“, siūlant naujų spalvų augalus. 

***

Redakcijos prierašas:

Spalvoti kukurūzai nėra visiškai naujas dalykas – tai įvairios Zea mays veislės, kurių grūdai gali būti ne tik geltoni, bet ir raudoni, mėlyni, violetiniai ar net margi. Šios spalvos atsiranda dėl natūralių pigmentų, ypač antocianinų, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

Tokie kukurūzai dažniausiai auginami Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur turi ilgą kultūrinę istoriją. Viena žinomiausių veislių – Glass Gem (stiklo brangakmenis), išsiskirianti itin ryškiomis, blizgančiomis spalvomis. Spalvoti kukurūzai naudojami ne tik maistui (pvz., miltams, spragėsiams), bet ir dekoracijoms.