Kaip mėšlą tvarko airių ūkiai
2021-02-15
Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol. LŽŪKT nuotr.

Akademija, Kėdainių r. Žaliąja sala vadinama Airija 2013 m. turėjo 1,2 mln., dabar – beveik 2 mln. melžiamų karvių. Tai reiškia ne tik geresnį ūkininkų gyvenimą, bet ir aplinkosauginius iššūkius.

Airijos gyvulininkystės sektoriaus augimas kelia klausimų, kaip tvarkytis didėjančiuose ūkiuose, kai reikia daugiau pašarų, didesnių patalpų, kai atsiranda daugiau mėšlo, ir tuo pačiu būtina mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako išskyrimą į aplinką.   

Apie tai savo pranešime kalbėjo Airijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos „Teagasc“ mokslinė darbuotoja dr. Dominika Krol, dalyvavusi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Didėjant žemės ūkio veiklos apimtims, didėja ir emisijos, todėl D. Krol daugiausia dėmesio skyrė mėšlo tvarkymo problemai, efektyviam mėšlo panaudojimui tręšiant laukus, kalbėjo apie organinių trąšų naudą derliaus rodiklių gerinimui.

„Žemės ūkis ir klimato kaita yra glaudžiai susiję, tačiau reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip sušvelninti šiltnamio dujų efektą ir kitas emisijas. Airijos mokslininkai daug metų dirba su žemdirbiais, kurdami ir siūlydami praktikoje taikyti atitinkamas priemones, padedančias mažinti poveikį aplinkai, tvariai ūkininkauti“, – sakė Airijos mokslininkė.

Pagrindiniai Airijos žemės ūkio ŠESD šaltiniai – gyvulių žarnyno fermentacijos procesai, dirvožemio tręšimas sintetinėmis trąšomis, mėšlo tvarkymas ir kt. Amoniako daugiausia išskiria mėšlo tvarkymas ir laikymas, jo paskleidimas, ganymas ir azoto trąšos. Amoniakas sudaro didžiąją dalį išmetimų gyvulininkystėje ir airiai tai pavadino „amoniako iššūkiu“.

„Nors amoniakas nėra ŠESD, kaip oro teršėjas netiesiogiai prisideda prie ŠESD“, – pabrėžė D. Krol.  

Kaip sumažinti amoniako išsiskyrimą? Pasak lektorės, svarbu įvertinti mėšlo poveikio potencialą ir gyvulių laikymo strategijas, mėšlui tvarkyti naudoti pažangias priemones, rūgštinti mėšlą, kontroliuoti oro kokybę tvartuose.

Tyrimai rodo, kad beveik visos amoniako mažinimo priemonės liečia mėšlo tvarkymo grandinę. Amoniako emisijos padidėja sausu, saulėtu ir vėjuotu oru, todėl jų išsiskyrimą galima sumažinti keičiant mėšlo ir srutų paskleidimo laiką ir metodus.  

Kalbėdama apie mėšlo paskleidimo dirvoje emisijas, D. Krol pateikė tyrimų duomenis. Yra paskaičiuota, kad net 70 proc. amoniako išskyrimo sumažinama mėšlą ir srutas įterpiant į dirvą, 60 proc. – jas paskleidžiant žemės paviršiuje, 30 proc. – paskleidžiant su žarniniais skleistuvais, o laistant visas amoniakas išgaruoja į orą.

Atitinkamai pagal šiuos mėšlo įterpimo metodus paskaičiuota ir didžiausia azoto išsaugojimo vertė, įvertinant eurais – įterpus srutas į dirvą, 11 kub. m skysto mėšlo azoto ekonominė vertė, skaičiuojant pagal stabilizuoto karbamido kainą (0,85 Eur/kg) yra 10,2 Eur, o jį išlaisčius – tik 6 Eur.

Amoniako emisija būna mažesnė, mėšlą tvartuose valant su skreperiais. Išvalius po valandos amoniako būna 78 proc., po 2 val. – 56 proc. mažiau. „Tai efektyvus amoniako išsiskyrimo į aplinką mažinimo būdas. Tačiau amoniako emisijos įvairių tipų tvartuose gali labai skirtis“, – atkreipė dėmesį D. Krol.  

Norint sumažinti ŠESD, Airijoje siekiama tobulinti Airijos ūkių biodujų jėgainių valdymo praktiką, kad būtų optimizuota tvari žaliavų gamyba ir perdirbimas.

Tarp kitų ŠESD poveikio švelninimo priemonių Airijoje minimos šios: trąšų naudojimo mažinimas, mineralinių dirvožemių nusausinimas, dobilų sėjimas gamyklose, veislininkystės pažanga (pieninių galvijų ekonominis vertinimo indeksas, geresnė mėsinių galvijų genetika, motininės savybės, galvijų sveikatingumas ir kt.).

„Kombinuodami įvairius metodus, sudarant sinergiją, galime sumažinti visas emisijas – tiek ŠESD, tiek amoniako, kurios tarpusavyje yra labai susijusios. Žinoma, visos priemonės turi teigiamų ir neigiamų aspektų, sunkumų jas taikant yra, bet tikrai ne viskas yra negatyvu, kalbant apie būtinybę ir priemones mažinti emisijas, – reziumavo dr. D. Krol. – Visi galimi emisijų mažinimo scenarijai priklausys nuo žemės ūkio plėtros tempų, kokį darbą atliks patys ūkininkai. Bet jeigu žemės ūkio veikla ir toliau bus plėtojama tokiais tempais, kaip pastaraisiais metais, visi iššūkiai tik didės.“

MŪ inf.  

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai