Airija ėmėsi veiksmų, kad išsaugotų šeimos ūkio ateitį
2021-02-08
Airijos žemės ūkio inspektorius Deilas Kramondas (Dale Crammond). LŽŪKT nuotr.

Akademija (Kėdainių r.). Airija yra antroji šalis, paskelbusi nacionalinę ekstremalią klimato padėtį. Prie šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šioje šalyje daugiausia prisideda žemės ūkis.

Gruodį Airijos žemės ūkio ministerija pristatė praktinį klimato kaitos mažinimo planą „AG Climatise“, skirtą šalies žemės ūkio sektoriui. Planas sukurtas siekiant įgyvendinti ES žaliojo kurso tikslus – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju anglies dioksido neišskiriančiu žemynu, kuriant švaresnius energijos išteklius bei žaliąsias technologijas.

Airija labai intensyviai naudoja klimato kaitos švelninimo priemones. Apie tai Lietuvos ūkininkams ir specialistams pasakojo Airijos žemės ūkio inspektorius Deilas Kramondas (Dale Crammond), dalyvavęs tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT).

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

D. Kramondas, dirbantis Klimato kaitos ir bioenergetikos politikos skyriuje, pasidalijo įžvalgomis, su kokiomis problemomis susiduria jų šalies ūkininkai ir kokius technologinius sprendimus naudoja, siekdami tausiai ir efektyviai ūkininkauti. Daugiausia dėmesio savo pranešime jis skyrė ŠESD išsiskyrimo į aplinką mažinimo priemonėms, kurios numatytos „AG Climatise“ plane.

Aplinkosauginiai iššūkiai – didėjantis gyvulių skaičius ir trąšųnaudojimas

„Žemės ūkis turės atlikti savo misiją, vykdant aplinkosauginius tikslus ir įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, kad temperatūros kilimas būtų mažesnis negu 1,5 laipsnio. Ir Airija kelia labai ambicingus planus, kad tai būtų padaryta“, - teigė D. Kramondas.  

Airijos požiūriu, strategija „Nuo lauko iki stalo“ turėtų sumažinti maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui, užtikrinti saugų maistą ir visuomenės sveikatą, sukurti tvirtą ir atsparią maisto programą. Šioje srityje save kaip pasaulinį lyderį mato Europos Komisija.

„Ypač Azijoje ir Afrikoje reikia daug dirbti dėl klimato kaitos mažinimo ir vadovautis globaliu perėjimu link tvarios ir konkurencingos „Nuo lauko iki stalo“ strategijos“, - pabrėžė D. Kramondas.  

Airijoje pagrindinės šilumos efektą sukeliančios dujos yra metanas, kuris išskiria dėl atrajotojų žarnyno fermentacijos procesų, taip pat ir anglies oksidas. Emisijų kiekis šioje šalyje pradėjo didėti 2015 m., kai buvo panaikintos pieno kvotos ir padidėjo pieno gamyba.

„Aplinkosauginiai Airijos iššūkiai – didėjantis gyvulių skaičius ir trąšų naudojimas, dėl ko didėja ŠESD ir amoniako emisijos. O dirvožemio derlingumas, vandens kokybė ir biologinė įvairovė – mažėja“, - akcentavo šalies problemas D. Kramondas.   

Kaip bus per ateinančius 10 metų? Iki 2030 m. Airija nori sumažinti emisijų išskyrimą iki 17 tūkst. megatonų, amoniako emisiją – 5 proc. palyginti su 2005 m., tačiau šiuo atžvilgiu, pasak D. Kramondo, nuo plano atsiliekama.

Įgyvendinant „AG Climatise“ planą, Airijoje pradėtos viešos konsultacijos ir platus bendradarbiavimas su mokslininkais, pramonės atstovais, politikais, be abejo, ir su ūkininkais. Atlikta 400 apklausų, 170 seminarų, gauti 107 rašytiniai pareiškimai. Tad sulaukta didžiausio atsako, koks tik galėjo būti.

„Toks bendradarbiavimas padeda visoms suinteresuotoms pusėms kovoti su klimato kaita. Tvarus ūkininkavimas leidžia tikėtis, kad išliksime tarp tvarios maisto sistemos lyderių ir išsaugosime Airijos šeimos ūkio ateitį būsimoms kartoms. Airijos vizija – neutrali klimato atžvilgiu maisto sistema, suderinama su Paryžiaus susitarimo nuostatomis, kai metano poveikis klimatui sumažinamas iki nulio, o likusios emisijos subalansuotos“, - kalbėjo D. Kramondas.

Tuo tikslu parengtas planas iki 2030 m., kuriame numatyti 29 veiksmai, remiantis tvirtais Airijos žemės ūkio pagrindais. Kaip teigė lektorius, tai „gyvas dokumentas“, kuris gali keistis. Metano išmetimas turi būti sumažintas 24-47 proc. Airijoje neabejojama, kad, giliai suvokus klimatui neutralaus ūkio sampratą, atsiras daugiau įvairių būdų mažinti metano išsiskyrimą. Ne mažiau svarbu sumažinti ir amoniako išskyrimą – jis nėra ŠESD, bet daro įtaką oro taršai.

Kaip Airija mažins gyvulininkystės išskiriamas emisijas?

Kokios priemonės, kalbant apie neutralius klimatui žemės ūkį ir maisto pramonę 2050 m., bus taikomos gyvulininkystėje, kuri yra dominuojantis šalies žemės ūkio sektorius?

Anot D. Kramondo, svarbu sumažinti cheminio azoto naudojimą, mažinti amoniako išskyrimą, o tinkamos tam priemonės – dirvų kalkinimas (Airija turi programą), srutų saugyklų uždengimas, numatyta priemonių ir dėl srutų paskleidimo laukuose, taip pat atsėjant ganyklas rekomenduojama naudoti dobilus ir kitus ankštinius augalus, kurie padėtų „užrakinti“ dirvoje naudingus elementus. Iki 2023 m. pabaigos įprastą karbamidą turi pakeisti ureazės inhibitoriais apdoroti karbamido produktai. Siekiama, kad 65 proc. amonio salietros būtų pakeista stabilizuotu karbamidu.

Gyvulininkystės išskiriamas emisijas numatoma mažinti ir veislininkystės pagalba. Airiai ketina daug dirbti nustatant nacionalinės bandos genotipą, sieks veisti perspektyvesnius galvijus, kurių virškinimo sistema išskirs mažiau metano, nes bus pagerintas pašarų virškinamumas, mažins žalių baltymų kiekį pašaruose, kad būtų išskiriama mažiau amoniako.

Svarbus veiksnys, mažinant ŠESD, bus pievų gerinimas, ilgesnis ganymo laikas (Airijoje ganymas trunka 300 dienų) ir kt. „Geresnis pievų valdymas sumažina importuotų pašarų ir papildomo azoto kiekį. Apie tai rengiami mokymai dideliam ūkininkų skaičiui“, - sakė D. Kramondas.

Klimato valdymui ir aplinkos tvarumui didelę reikšmę turi gyvulių sveikatingumas. Airijos gyvulių sveikatingumo strategijoje numatyta iki 2023 m. likviduoti galvijų virusinę diarėją, sumažinti tuberkuliozės paplitimą, parengti infekcinio rinotracheito mažinimo programą, mažinti somatinių ląstelių skaičių, gerinti bandas, sukurti veislininkystės programas, kuriose būtų numatyti bandų sveikatingumo rodikliai, eliminuotas kai kurių ligų paveldimumas (Airijos Džono liga ir infekcinis rinotracheitas), sumažintas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, antihelmintikams.

Airijos ūkininkai supranta pokyčių būtinybę

Iki 2030 m. Airija ekologinius plotus planuoja padidinti 350 tūkst. ha. Taip pat skatins žieminių javų auginimą, tarpinius pasėlius, kad būtų padidintas azoto efektyvumas.

Klimatui labai didelę įtaką turi ekologija, tad ekologinių laukų plotus Airija iki 2030 m. numato padidinti 350 tūkst. ha. Tam bus skirta tikslinė parama, kad būtų lengviau pereiti nuo tradicinio prie ekologinio ūkininkavimo.

Tarp kitų priemonių numatyta plėsti žieminių javų pasėlius, skatinti vasariniuose javuose sėti tarpines kultūras, kad būtų padidintas azoto efektyvumas, taip pat auginti ir ankštinius augalus, kurie „gaudo“ azotą. Beje, skatinama ne tik naudoti organines trąšas, bet ir rekomenduojama įterpti jas į dirvožemį per 4 valandas – kad būtų kuo mažesni azoto nuostoliai.

Mažinti dirvožemio eroziją rekomenduojama taikant minimalaus žemės dirbimo būdus. Svarstoma įteisinti reikalavimą įterpti šiaudus.

Kalbant apie ŠESD mažinimo priemones, susijusias su miškininkyste, Airija didins apželdinimo mišku plotus ir medžių įvairovę, miškininkystės projektams skirs finansavimą.

Ambicingų planų yra dėl energetikos – jos naudojimą per 10 metų ketinama sumažinti 20 proc., 20 proc. didinti atsinaujinančios energijos technologijų naudojimą, padvigubinti tvarią biomasės gamybą iš miškų. „Ieškosime galimybių pakeisti netvarias statybų ir pakuočių žaliavas“, - sakė lektorius iš Airijos.  

Visos Airijos numatytos ir parengtos priemonės turi būti įgyvendinamos bendradarbiaujant su Airijos žemės ūkio konsultavimo organizacija „Teagasc“, kuri yra labai svarbi proceso dalis, ir kitomis suinteresuotomis šalimis.

„Siekiant ŠESD mažinimo tikslų bus labai svarbus „Teagasc“ vaidmuo, profesinis konsultantų tobulėjimas, pavyzdinių ūkių tinklo sukūrimas, pasaulinės patirties naudojimas, - apie ūkininkų švietimo reikšmę kalbėjo D. Kramondas. - Kol startuos naujasis BŽŪP laikotarpis, šalyje planuojama užmegzti „ūkio ateities Airijoje dialogą“, įtraukiant ūkininkus, mokslininkus, aplinkosaugininkus ir socialines grupes, siekiant surasti praktinius tvaraus ūkio sprendimus. Kad visi galėtų mokytis.“

Airijos ūkininkai, D. Kramondo teigimu, supranta - pokyčius reikia daryti, kad žemės ūkis išliktų konkurencingas Europos ir pasaulio rinkose, kad apsaugotume ūkininkus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai