Kaunas. Ūkininkai naudoja moksliškai pagrįstus ir griežtai kontroliuojamus pesticidus (augalų apsaugos produktus, AAP), kad užaugintų saugų ir kokybišką maistą. Tačiau vis dar vyrauja mitai apie jų poveikį, įsitikinusi asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

„Apie augalų apsaugos produktus dažnai kalbama paviršutiniškai arba tik per emocijų prizmę, pamirštant faktus. Tačiau tiek AAP kūrimas, tiek naudojimas yra griežtai reglamentuotas procesas, paremtas mokslu ir daugybe tyrimų.

Svarbu suprasti, kad pesticidai – viena iš svarbių priemonių, kurias ūkininkai, laikydamiesi griežtų reikalavimų, naudoja siekdami apsaugoti derlių ir užtikrinti, kad ant mūsų stalo patektų užtektinai saugaus maisto“, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

1 mitas – maistas užterštas pesticidais

Europos maisto saugos tarnyba kasmet skelbia ataskaitą apie pesticidų likučius maiste. Naujausioje ataskaitoje pažymima, kad iš 133 tūkst. ištirtų mėginių – 96,3 proc. – atitiko visus reikalavimus.

Tai, kad ES šalių ūkininkai augina saugų maistą, patvirtina ir paraleliai atliekamų daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai: iš daugiau nei 13 tūkst. ėminių 98 proc. neviršijo pesticidų likučių maiste normos. Lietuvos rezultatai dar geresni – 99,1 proc. ėminių atitiko normas.

„Netgi likučių turėję mėginiai nebūtinai buvo nesaugūs vartoti. Daugelis nežino, kad pesticidų likučiams taikomi itin griežti normatyvai: laboratoriniuose tyrimuose pirmiausia nustatoma saugi likučių riba, o tada šis skaičius padalijamas iš 100. Gautas rezultatas tampa standartu, kurio privaloma laikytis, todėl reikalavimai yra 100 kartų griežtesni už žmogui saugią normą“, – paaiškina Z. Varanavičienė.

2 mitas – pesticidai kelia grėsmę sveikatai

Europos Sąjungoje pesticidų naudojimas yra griežtai reguliuojamas. Leidžiami tik tie augalų apsaugos produktai, kurie yra kruopščiai ištirti ir pripažinti saugūs.

Pesticidų registracijos procesas – itin sudėtingas: nuo produkto sukūrimo iki patvirtinimo įprastai praeina apie 6–10 metų. ES reglamentai užtikrina, kad pesticidų likučiai maiste neviršytų saugių normų, o maisto produktai būtų saugūs vartotojams.

„Nerimauti vertėtų nebent dėl juodojoje rinkoje parduodamų nelegalių pesticidų, su kurių naudojimu turėtų griežčiau kovoti institucijos. Tokie pesticidai yra pigesni nei legaliai platinami augalų apsaugos produktai, tačiau jų sudėtis nėra patikrinta, o poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai – neprognozuojamas.

Apmaudu, tačiau prieš dvejus metus atliktoje „CropLife Lietuva“ apklausoje paaiškėjo, kad kas antras Lietuvos gyventojas randa pateisinimą nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimui žemės ūkyje“, – pažymi Z. Varanavičienė.

3 mitas – ūkininkai naudoja per daug pesticidų

Junginių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, Lietuvoje pesticidų naudojimas siekia tik 0,8–1,6 kg veikliosios medžiagos vienam hektarui pasėlių – tai mažiau nei Europos vidurkis (apie 2.3–2,5 kg/ha), mažiau nei pasaulio vidurkis (apie 4,6 kg/ha) ir gerokai mažiau nei ES šalių, kurios AAP naudoja daugiausia (8–10 kg/ha), vidurkis, todėl Lietuva išsiskiria kaip viena mažiausiai pesticidų naudojanti ES šalis.

„Lietuvos ūkininkai pesticidus naudoja atsakingai – tik tiek, kiek būtina augalų apsaugai. Be to, pesticidai yra brangūs, todėl jų perteklius ekonomiškai nenaudingas ir agronomiškai nepagrįstas. Per didelis pesticidų naudojimas nėra naudingas ūkininkams ir neturi jokio moksliškai pagrįsto pranašumo augalų apsaugai ar derliui“, – pažymi Z. Varanavičienė.

4 mitas – galima visiškai apsieiti be pesticidų

Augalus nuolat puola ligos ir kenkėjai, plinta piktžolės – tai neišvengiama kiekviename ūkyje. Be pesticidų būtų sunku užtikrinti pakankamą maisto kiekį ir kokybę – kiltų grėsmė derliui, augtų kainos, o dalis maisto dėl ligų ar kenkėjų padarytos žalos taptų netinkamas vartoti.

Atsakingas ir tikslinis pesticidų naudojimas padeda apsaugoti augalus, išvengti nuostolių bei išlaikyti stabilų maisto tiekimą vartotojams.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, jei AAP nenaudojami laiku, derliaus nuostoliai gali siekti apie 30 proc., o kenkėjams ar ligoms palankiomis sąlygomis – net daugiau nei 50 procentų.

Kai kurių kenkėjų ar ligų pažeisti augalai gali tapti pavojingi žmonėms ir gyvūnams, todėl augalų apsauga yra būtina ir neatsiejama šiuolaikinės žemdirbystės dalis.

„Šiandien ūkininkai siekia tvarumo, derina įvairias apsaugos priemones: taiko sėjomainą, augina atsparesnes augalų veisles, pasitelkia biologinius sprendimus, o pesticidus naudoja tik tada, kai tai neišvengiama. Toks atsakingas požiūris leidžia apsaugoti derlių ir kartu tausoti aplinką“, – pažymi Z. Varanavičienė.

5 mitas – natūralios kilmės AAP yra saugesni

Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad viskas, kas natūralu, savaime yra saugiau, tačiau tai nėra tiesa. Tiek natūralūs, tiek sintetiniai augalų apsaugos produktai gali turėti poveikį aplinkai, žmogui ar gyvūnams – viskas priklauso nuo veikliosios medžiagos savybių, dozės ir naudojimo būdo.

Svarbiausia ne tai, ar produktas yra natūralus, o tai, ar jis naudojamas laikantis nustatytų normų ir rekomendacijų, nes ne produkto kilmė lemia jo toksiškumą.

„Kaip ir vaistai, augalų apsaugos produktai padeda, kai naudojami tinkamai – juk net vaistas tampa nuodu, jei viršijama dozė. Todėl svarbu naudoti tik oficialiai registruotus produktus ir griežtai laikytis nustatytų naudojimo reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.