Padidinus degalų akcizų tarifus nuo 2026 metų gali mažėti degalų pardavimai, o kartu – ir šalyje sukuriama pridėtinė vertė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) kartu su kitomis verslo ir žemdirbių organizacijomis ragina atsakingai vertinti siūlomus degalų akcizų pakeitimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemės ūkio ir atsinaujinančių degalų sektoriui.

Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbėjai, susipažinę su Finansų ministerijos parengtu teisės aktų projektų paketu (Akcizų įstatymu), yra nemaloniai nustebinti.

Nors viešai nebuvo kalbama apie akcizų didinimą, tačiau kartu su 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu pateiktuose Akcizų įstatymo pakeitimuose siūloma 2026 m. dar padidinti jau ir taip konkurencijos neatlaikantį bazinį tarifą dyzelinui – nuo šiuo metu taikomo 466 iki 500 Eur už 1000 l. Vadinasi, palyginti su šiais metais, bazinis tarifas išaugtų 6,5 proc. (34 Eur /t).

Viešai prieinami duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje dyzelino parduota 15 proc. mažiau. Mažėjantis vietinis vartojimas daro tiesioginę įtaką atsinaujinančių degalų paklausai – mažėja rapsų ir grūdų perdirbimo apimtys, traukiasi gamyba, o kartu – ir valstybės biudžeto pajamos.

Prognozuojama, kad nustačius 500 Eur/t tarifą, grūdų ir rapsų perdirbimas gali dar sumažėti apie 50 tūkst. t per metus.

„Kuo didesnis kainų skirtumas palyginti su kaimynais, tuo daugiau kuro pilamasi už Lietuvos ribų. Dėl to nukenčia šalies ekonomika: degalai perkami kitose valstybėse, tad visas ekonominis efektas – nuo mokesčių iki perdirbimo – atitenka joms. Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o rasti sprendimus, kurie išsaugotų Lietuvos konkurencingumą.

Degalų politika turėtų skatinti verslą degalus įsigyti ten, kur kuria pridėtinę vertę, t. y. Lietuvoje“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Reikšmingi pokyčiai laukia ir suskystintų naftos dujų (SND). Ten, kur nėra gamtinių dujų tinklų, jos yra pagrindinis įvairių pramonės šakų naudojamas kuras, įskaitant grūdų džiovyklas.

Šiuo metu akcizui taikomas anglies dedamosios tarifas sudaro 66,8 Eur/t, tačiau 2026 m. jį siūloma didinti beveik dvigubai – iki 122,4 Eur/t, o per kitus dvejus metus jis turėtų pasiekti 183,6 Eur/t.

Kai žemdirbiai ir įmonės neturi realių alternatyvų suskystintoms naftos dujoms, didėjantys tarifai tampa skaudžiu finansiniu krūviu jų naudotojams.

Pasak D. Ruščiauskienės, Lietuvos akcizų politika turi būti vertinama platesniame regiono kontekste, atsižvelgus į kaimyninių valstybių taikomus žemesnius tarifus ir palankesnę mokesčių bazę, kad vežėjai būtų suinteresuoti pirkti kurą ir išlaikyti verslą Lietuvoje, taip pat nedidinti CO₂ dedamosios vietovėse, kur nėra gamtinių dujų infrastruktūros ir verslas negali pasirinkti kitų alternatyvų.

„Pokyčiai turi būti įgyvendinami galvojant ir apie energetikos, ir apie ekonomikos tvarumą, vertinant ne tik dabartį, bet ir planuojant šalies ekonomiką ateityje“, – reziumuoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė.