Akademija, Kauno r. Kaip ūkininkauti žaliojo kurso ir klimato kaitos kontekste, koks vaidmuo tenka ekologiniam ūkininkavimui, kaip prisitaikyti prie pokyčių – apie visa tai savo įžvalgomis dalijasi Ukmergės r. ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys.

Jo teigimu, šių metų vasara parodė, kad klimatas tikrai šyla ir to pakeisti mes negalime. Statistika tokia, kad nuo 1961 iki 2018 m. teigiamų temperatūrų suma Lietuvoje pakilo 2,16 laipsnio C.

„Tad kalbėti reikėtų ne apie ūkininkavimą žaliojo kurso, o klimato kaitos kontekste, taip pat ne apie inovacijas, tvarumą, darnumą, kurių reikšmės kartais ir patys nesuprantame, o apie ekosistemas, biologinę įvairovę hektare. Išsaugok ir puoselėk biologinę įvairovę hektare ir prisitaikysi prie klimato kaitos. Antra – prisidėk prie CO₂ ekvivalento mažinimo. Tačiau dabar viskas verčiama aukštyn kojomis“, – sakė ūkininkas.

Didelę ekologinio ūkininkavimo ir darbo su ekosistemomis patirtį turinčio ūkininko nuomone, žaliasis kursas pirmiausia yra žalinimo tęsinys, o ekosistema yra ekologinio ūkininkavimo pagrindas.

„Ekosistemos pavadinimas sukurtas dar 1935 m. ir iki šiol jis nėra pakitęs. Šioje srityje jokių inovacijų nėra ir negali būti. Ekosistema – tai savireguliacinė ir pati save išlaikanti sistema, kuri maisto medžiagas pasigamina pati, o energiją ima iš saulės. Tai ir yra ekologijos, kurios svarbiausias dalykas – sėjomaina, pagrindas. Trąšų ir chemijos nenaudojimas dar nėra ekologija“, – pastebėjo ūkininkas.

Pasak jo, ekologijos esmė – valdyti organinę dalį ir išnaudoti fotosintezę. Tam reikalingos fitosanitarinės kelerių metų pertraukos, pvz., rapsams – 4–5 metų, todėl būtina 6–7 laukų sėjomaina ir ūkio padalijimas lygiais laukais.

„Gamtos dėsniai nesikeičia, todėl reikia ne dirvožemį pritaikyti prie augalų, tam darant dirvožemio tyrimus, o augalus prie esamo dirvožemio. Kūrėjas viską sukūrė tobulai ir mes to nei pakeisti, nei patobulinti negalime. Padėti galime tik tinkama pagal teritoriją sudaryta sėjomaina, taip išsaugodami ir puoselėdami biologinę įvairovę“, – pabrėžė V. Genys, neslėpdamas, kad ir jam teko įveikti didžiulį psichologinį barjerą, ypač sužinojus, kad biologinei įvairovei tėviškėje atstatyti prireiks 15–20 m. kryptingo darbo.

Plūgo ūkyje jis nenaudoja jau nuo 1996 m., kai pradėjo domėtis ekosistemomis, o dirvos mikroorganizmų pasaulį saugo ir formuoja tiesiogine sėja. „Chemikalai ir sintetinės trąšos, ypač azoto, žudo biologinę įvairovę, o be jos prie klimato kaitos niekaip neprisitaikysime. Nėra planetoje kitos tokios rūšies kaip žmogus, kuris sąmoningai griautų savo namus, kastų pats sau duobę“, – sakė V. Genys, apgailestaudamas dėl atsainaus požiūrio į žemės ūkio naudmenų naudojimą.

Savo mintimis ir įžvalgomis ūkininkas V. Genys dalijosi praėjusią savaitę parodoje „Inno panorama 2021“ vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“.

MŪ inf.