Energetikos ir klimato planas: viena ranka duoda, kita – atima?
2020-01-03
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis

Vilnius. Pačioje praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 30-ąją, įvykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui 2021-2030 m. (NECP), kuris jau rytojaus dieną, t. y. gruodžio 31-ąją turėjo būti pateiktas Europos Komisijai (EK).

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, tuomet pavaduojantis Ministrą Pirmininką, sakė, kad plane numatyti atsinaujinančios energetikos tikslai yra lengvai pasiekiami. Tačiau didžiausi iššūkiai, susiję su klimato kaita, laukia žemės ūkyje ir transporte.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, toks skubotas energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. svarstymas Vyriausybėje, net nedalyvaujant Premjerui (jį pavadavo energetikos ministras, kuris šį projektą ir pateikė), ir jo priėmimas bei kitą dieną pateikimas EK kelia nuostabą.

Daugelio mokesčių lengvatų siūloma atsisakyti

„Regis, buvo manoma, jog taip skubotai priimant svarbų dokumentą, į tai nesureaguos socialiniai partneriai ir viskas bus gerai. Nors interneto sistemoje dokumentų projektai, matyt, buvo. Tačiau nėra paprasta perskaityti ir išanalizuoti daugybę informacijos. Šalyje veikia 544 valstybės įstaigos ir jose dirba 53 tūkst. darbuotojų. Vien NECP sudaro beveik trys šimtai puslapių.

Atrodo, kad ir Žemės ūkio ministerijos vadovybė su minėtu dokumentu, prieš jį rengiant, nebuvo deramai supažindinta ir apie jį sužinojo tik „paskutinę minutę“. Susidaro nuomonė, kad kai kurie ministerijos darbuotojai „blokavo“ arba nutylėjo tikrąją informaciją ir jos vadovybei nepateikė. Taigi, NECP Vyriausybėje priimtas metams baigiantis ir paskutinę jų dieną jau buvo išsiųstas į EK“, - portalui manoukis.lt pasakoja J. Sviderskis.

LŽŪBA teigimu, Energetikos ministerijos pristatytame NECP ignoruojama tai, jog dar prieš mėnesį LR Seimas nepritarė Energetikos, Aplinkos ir kitų ministerijų pasiūlymams formuojant 2020 m. biudžetą atsisakyti taršos mokesčių lengvatų, taikomų žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams, akcizo sumažinimo žymėtam dyzelinui, lengvatos šildymui naudojamiems gazoliams ir kt.

Tuo tarpu minėtame Energetikos ministerijos pristatyme NECP siūloma laipsniškai atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų. Pavyzdžiui: taršos mokesčio lengvatos žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams (iki 2024 m.); mažesnio akcizų tarifo žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui (iki 2025 m.); mažesnio akcizų tarifo šildymui skirtiems gazoliams (nuo 2022 m.); taršos mokesčio lengvatų individualia veikla besiverčiantiems subjektams (iki 2022 m.); mažesnio akcizų tarifo gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (nuo 2025 m.); mažesnio akcizų tarifo akmens anglims, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms (nuo 2024 m.).

Be to, NECP siūloma didinti oro taršos mokestį iš stacionarių šaltinių įmonėms, užsiimančioms gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla, peržiūrėti ir 20 proc. sumažinti beakcizinio kuro normas.

Su socialiniais partneriais nebuvo aptarta

„Taip pat Europos Komisijos patvirtinimui NECP buvo pasiūlytos BŽŪP po 2020 m. priemonės ir kiti apribojimai, kurie nebuvo aptarti su socialiniais partneriais, tokie kaip: azotinių trąšų nenaudojimo rėmimas, išmoka už beariminių technologijų (650 tūkst. ha), kaip eko-schemos (žalinimo analogo) taikymą, iki 4 val. sutrumpintas paskleisto mėšlo užarimo terminas ir t. t.“, - pasakoja J. Sviderskis.

Pasak LŽŪBA direktoriaus, svarstant 2020 metų Lietuvos biudžetą ir mokesčių pokyčius buvo atsisakyta išvardintų apribojimų, varžymų, kurių dalį teikė ir Energetikos ministerija, tačiau dabar jos parengtame NECP vėl grįžtama prie to paties.

„Nepavyko „prastumti“ mokesčių padidinimo bei kitų apribojimų Seime, tai dabar viskas daroma iš kitos pusės – per Briuselį. Nusiųstą NECP Europos Komisija patvirtins, ir tuomet jau iš Briuselio gausime nurodymą vykdyti“, - apie tai, kad viena ranka tarsi duodama, o kita gali būti atimta, paaiškina J. Sviderskis.

Kokie pinigai bus naudojami klimato kaitos prevencijai?

Vyriausybės parengtame NECP numatoma, kad priemonėms įgyvendinti reikės apie 14 mlrd. eurų investicijų. Energetikos ministro Ž. Vaičiūno teigimu, apie pusė šios sumos turėtų būti Europos Sąjungos (ES) lėšos.

„Tai reiškia, kad energetikos ir klimato srities veiksmų planui būtų naudojamos tos europinės lėšos, kurios ir taip skiriamos žemdirbiams. Iš 5,22 mlrd. eurų struktūrinei paramai numatoma 1,4 mlrd., o tiesioginėms išmokoms – 3,8 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad iš tų pačių lėšų, kurios žemdirbiams skiriamos pajamoms palaikyti, jie atims ir įkiš į klimato kaitos priemones.

Tuo tarpu Paryžiaus susitarime yra aiškiai parašyta, kad klimato kaitos priemonių įgyvendinimui reikia atrasti pinigų ir duoti žemės ūkiui be žalos maisto gamybai. Vadinasi, klimato kaitos prevencijai turi būti kiti pinigai“, - teigia LŽŪBA generalinis direktorius.

Pasak J. Sviderskio, ir prieš ratifikuojant mūsų Seime minėtą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, LŽŪBA ragino neskubėti jo priimti, o pirmiausiai viską išanalizuoti, įsigilinti. Tačiau minėtas dokumentas net nebuvo išverstas į lietuvių kalbą ir ratifikuotas per minutę.

LŽŪBA, reaguodama į susidariusią situaciją, jau kitą dieną (gruodžio 31-ąją) po to, kai buvo patvirtintas NECP, kreipėsi raštu į LR Vyriausybę, Energetikos, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijas, nepritardama NECP priemonėms.

LŽŪBA minėtoms institucijoms pateikė klausimų, pastabų bei pasiūlymų, prašydama į juos atsižvelgti ir pakoreguoti minėtą planą. Jei tai nebus padaryta, LŽŪBA kreipsis į Europos Komisiją dėl to, kad buvo pažeistos ir nesilaikyta Reglamento 2018/1999 nuostatų, užtikrinančių socialinių partnerių įtraukimą į šalies NECP rengimą. 

„Tai – įžūlus demokratijos pamatų ardymas. O žemdirbiams bei agroverslui nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane išdėstytos nuostatos yra kaip smūgis žemiau juostos. Bokse už tai diskvalifikuojama“, - teigia LŽŪBA generalinis direktorius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai