Vilnius. Nors biopesticidų pasiūla auga, ūkininkai kol kas įtariai vertina biologinės kilmės produktus. Be to, tai, jog produkto medžiagos natūralios, dar nereiškia, kad jis saugus.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės teigimu, produkto kilmė ir saugumas – skirtingi dalykai.

„Pavyzdžiui, didžiausi toksinai yra būtent gamtoje: botulino toksinas, nikotinas, mikotoksinai, kurių atsiranda mikroskopiniais grybais užkrėstuose javuose.

Vasaros pradžioje Briuselyje pristatytas 46 mėnesius trukęs projektas „Optima“, kuris atskleidė, kad iki šiol plačiai naudota siera yra toksiška bitėms. Taigi, ne viskas, kas natūralu, yra sveika. O tai rodo, kad biologinių preparatų saugumą taip pat reikia tirti.

LAAA direktorė teigia, kad sintetiniams pesticidams privalu atlikti mokslinius tyrimus, analizes, saugumo ir efektyvumo vertinimus, bet vieningai nesutariama, kas yra biopesticidai ir kokie tyrimai jiems reikalingi.

Taigi, sukuriami ir į rinką patenka bioproduktai, kurių realus poveikis ir efektyvumas neištirtas.

Plėtrą stabdo reglamentavimas

Z. Varanavičienė sako, kad biologinės kilmės apsaugos produktų pasiūla didėja, tačiau ryškėja ir šios rinkos problemos. Viena jų – reglamentavimo dviprasmybės.

Augintojų tokia situacija netenkina – jie nori būti tikri, kad įsigytas augalų apsaugos produktas, (nesvarbu, sintetinis ar biologinis), apsaugos derlių nuo tam tikrų ligų ir kenkėjų. Anot jos, be aiškaus reglamentavimo biopesticidai šiandien to užtikrinti negali, o tai ir kelia nepasitikėjmą.

Šią situaciją LAAA prezidentė lygina su vaistų rinka. „Vaistų rinkoje labai aiškiai apibrėžta, kas yra vaistai, o kas – maisto papildas ar „stebuklingas“ vanduo.

Vaistams reikia atlikti visus tyrimus, reikia žinoti jų poveikį, o maisto papildams ar „stebuklingam“ vandeniui tokie reikalavimai nekeliami.

Kai susergame patys, vartojame vaistus, nes žinome jų poveikį. Lygiai taip pat ir ūkininkai – kai suserga augalai, nori juos gydyti, o ne laistyti „stebuklingu“ vandeniu“, – aiškina Z. Varanavičienė.

Efektyvumas – labai svarbus

LAAA prezidentė pabrėžia, kad be aplinkos tausojimo, tvarus ūkininkavimas turi ir socialinį bei ekonominį aspektus – siekiama užauginti saugų derlių ir tai padaryti efektyviai, kad maisto kainos būtų visiems prieinamos, o ūkis išliktų konkurencingas.

Anot jos, jei ūkininkai naudos mažiau efektyvius augalų apsaugos produktus, gali netekti dalies ar viso derliaus, o tai kels produkcijos kainas ir mažins ūkio konkurencingumą rinkose.

„Optima“ tyrimas atskleidė, kad biopesticidai nėra tokie efektyvūs, kaip jų sintetiniai atitikmenys, o jų efektyvumą mažina sunkiai prognozuojamos klimato sąlygos.

Sintetinių pesticidų veikimo efektyvumas vertinamas 80 proc., o biopesticidai dar nepasiekė 60 proc. ribos, taigi juos tenka naudoti gausiau ir dažniau.

Naudojant mažiau efektyvius produktus, kuriuos tenka purkšti dažniau ir didesniais kiekiais, kyla ne tik ūkininkų išlaidos, bet ir dyzelino sąnaudos, CO₂ emisijos.

LAAA prezidentės manymu, ūkininkai daugiau laiko, kurį galėtų skirti verslo plėtrai, savišvietai ar inovacijų diegimui, praleidžia dirbdami laukuose

Z. Varanavičienė pastebi, kad net chemijos pramonės atstovai pritaria, jog biopesticidai yra ateitis ir padės mažinti naudojamų sintetinių augalų apsaugos produktų kiekį. Tačiau, kad taip nutiktų, šią sritį būtina stipriau reglamentuoti, jog ūkininkams būtų aišku, kokį poveikį turės perkama priemonė.

„Išmintingiausias sprendimas ūkininkams – derinti ir biologines, ir sintetines priemones. Ūkininkai turi vertinti ligų ar kenkėjų paplitimo lygį ir tuo remdamiesi nuspręsti, kada naudoti „maisto papildą“, o kada – efektyvų vaistą augalams“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.