![Bioversija A1 2025 01 01](/media/public/0e/72/0e72b6c1-6e55-46bf-8385-fd85bc2b679a/bio-ny-825x260.gif)
![Basf m1 2024 12 20](/media/public/09/0d/090dfcb0-2caf-4dbc-ac88-4a47024aca96/basf-m1-2024_12_20.gif)
![](/media/thumbnails/public/03/32/03325bdf-3b91-410b-86fe-c8a929ac78fb/vista-image_by_erik_karits_from_pixabay.jpg__1222x684_q85_autocrop_crop-smart_subsampling-2.jpg)
Paryžius. Naujai gauti duomenys rodo, kad patirdamos tam tikras emocijas vištos gali išrausti. Taip pat įrodyta, kad pratinimas prie kontakto su žmogumi padidina atsparumą stresui.
INRAE Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto mokslininkai, norėdami patvirtinti arba paneigti hipotezes dėl gyvūnų emocijų, sutelkė dėmesį į saseksų veislės vištas dedekles, rašo portalas „EurekAlertǃ“.
Šeši 3–4 mėn. amžiaus paukščiai buvo stebimi daugiau kaip 3,6 metrų atstumu tris savaites. Išanalizuota vištų reakcija į skirtingus veiksnius, tame tarpe pašarų dalinimą ir gaudymą. Atrinkta 18 tūkst. nuotraukų, kurios apdorotos specialia atpažinimo programa, siekiant įvertinti galvos odos paraudimo lygį.
Rezultatai atskleidė, jog vištų odos raudonis skyrėsi, priklausomai nuo emocijų. Reaguojant į pašarą, pavyzdžiui, kirminus, oda šiek tiek parausdavo, tačiau dėl neigiamos patirties, pavyzdžiui, gaudymo, tapdavo skaisčiai raudona. Ramybės būsenoje galvos oda atrodė šviesesnės spalvos.
Remdamiesi šia informacija mokslininkai pradėjo kitą eksperimentą, į kurį įtraukė santykius su žmonėmis. 15 vištų grupė buvo pratinama prie vieno prižiūrėtojo penkias savaites. Likusi dalis – 13 dedeklių – tokios patirties neturėjo.
Pastebėta, kad priėjus žmogui prijaukintų paukščių galvos oda išlikdavo šviesi, kas rodė ramybės būseną. O vištos, kurios nebuvo pratintos, patyrė stresą ir jų galva tapo raudonesnė.
Išvados pateikė naujų idėjų ištirti kitas vištų emocijų išraiškas, ypač galvos plunksnų padėtį, odos spalvos pokyčius teigiamose situacijose, pavyzdžiui, žaidžiant, arba susidūrus su neigiama patirtimi, pavyzdžiui, nusivylimu patraukus pašarą. Tyrėjai taip pat norėtų suprasti, kaip raudonio signalai veikia rūšies viduje, ypač dominavimo ir pavaldumo socialinėje sąveikoje.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Smalsios karvės duoda daugiau pieno?
2025-01-13 -
Jutikliai mato daugiau nei žmogaus akis
2025-01-09 -
Sausrų poveikis pasėliams: ar įmanoma sumažinti žalą
2025-01-07
Skaitomiausios naujienos
-
Lengvinami tiesioginių išmokų reikalavimai: daugiau lankstumo dėl GAAB
2025-01-03 -
Žemės ūkio paskirties žemės rinka: sandorių mažėja, kainos kyla
2024-12-16 -
Registrų centras skelbia didžiausius žemės valdytojus
2025-01-08
(0)