Akademija (Kauno r.). Po ilgesnės pertraukos VDU Žemės ūkio akademijoje surengta mokslinė-praktinė konferencija „Dirvožemis ir aplinka – 2026“ dar kartą subūrė dirvožemio tyrėjus, agronomus, miškininkus, konsultantus, ūkininkus ir politikos formuotojus.

Konferencijos dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotojas doc. dr. Rytis Skominas, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir Lietuvos dirvožemininkų draugijos (LDD) pirmininkas prof. dr. Jonas Volungevičius. Renginį vedė jo sumanytojas ir organizatorius, LDD valdybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius. Pirmąją konferencijos dalį moderavo dr. Gražina Kadžienė ir dr. Romutė Mikučionienė, o antrąją  dalį –  prof. dr. Jonas Volungevičius ir dr. Ieva Baužienė.

Tiek VDU ŽŪA atstovai, tiek Lietuvos dirvožemininkų draugijos vadovas pabrėžė dirvožemio svarbą ne tik žemės ūkiui, bet ir visai ekosistemai – nuo maisto saugos iki klimato reguliavimo.

„Dirvožemis – ne tik žemės ūkio pagrindas, bet ir gyvybiškai svarbi ekosistemų dalis, nuo kurios priklauso mūsų maistas, vandens kokybė ir biologinė įvairovė“, – kalbėjo Agronomijos fakulteto dekanė dr. A. Adamavičienė. Pasak jos, tokios konferencijos yra būtinos siekiant sujungti mokslą, praktiką ir sprendimų priėmėjus.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė įsitikinusi, kad tokia konferencija būtina siekiant sujungti mokslą, praktiką ir sprendimų priėmėjus

Konferencijos metu buvo pagerbti ilgamečiai LDD nariai, Lietuvos mokslo premijos laureatai – habil. dr. Virginijus Feiza ir dr. Dalia Feizienė. Už integralų požiūrį į agronomijos bei dirvotyros mokslų teoriją ir praktiką Lietuvoje, už svarų indėlį kuriant ir vystant žemės ūkio paskirties dirvožemių tvaraus valdymo mokslinės bei taikomosios plėtros pagrindus bei aktyvią visuomeninę veiklą draugijoje jiems įteikti padėkos raštai ir auksiniai LDD nario ženkleliai. Susirinkusiems taip pat buvo pristatyti ir LDD gretas pastaraisiais metais papildę nauji nariai.

Apdovanojamas ilgametis LDD narys – habil. dr. Virginijus Feiza (R. Kostecko nuotr.)

Konferencijoje pagrindinis dėmesys skirtas dirvožemio tyrimams, žemdirbystės praktikai ir tvariam ūkininkavimui. Joje aptartos dirvožemio mokslo, klimato kaitos, tvaraus žemės naudojimo ir inovatyvių technologijų temos, pabrėžiant dirvožemio svarbą ekosistemų stabilumui ir žmogaus gerovei. Taip pat akcentuota būtinybė integruoti mokslinius tyrimus, praktinius sprendimus ir politiką siekiant išsaugoti dirvožemio sveikatą ateities kartoms.

Konferencijos dalyvius sveikina jos sumanytojas, LDD valdybos pirmininko pavaduotojas doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

Pranešimus konferencijoje skaitė atstovai iš pagrindinių šalies mokslo ir studijų institucijų – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI), Miškų instituto (LAMMC MI) bei ŽI Vokės filialo, taip pat iš valstybinių ir taikomųjų institucijų – Lietuvos geologijos tarnybos (LGT), Gamtos tyrimų centro (GTC), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT), Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK), Socialinių inovacijų instituto (SII), Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bei MB „Biovala“.

Dirvožemio mokslas: tradicija ir raida

Konferencijos programoje svarbi vieta skirta dirvožemio mokslo istorijai, kuri sugulė į 2026 m. išleistą knygą „Lietuvos dirvožemininkų draugijos veiklos 1958–2024 metais apybraiža“. Ją pristatė vienas iš jos autorių – prof. emeritas habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas. Beje, jis buvo ketvirtasis LDD vadovas (iš penkių), vadovavęs jai 11 metų.

Prof. A. J. Motuzas apžvelgė Lietuvos dirvožemininkų draugijos kelią nuo jos įkūrimo 1958 m. iki šių dienų. Jis pabrėžė pirmojo pirmininko prof. Viktoro Ruokio (draugijai vadovavusio 12 m.) indėlį bei vėlesnių jos vadovų pastangas plėtoti tiek nacionalinį, tiek tarptautinį bendradarbiavimą.

Prof. emeritas habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas apžvelgė Lietuvos dirvožemininkų draugijos istoriją, kuri sugulė į knygą

Prof. V. Ruokis inicijavo plataus masto ekspedicijas (per buvusią Sovietų Sąjungą iki Kaukazo) ir padėjo pamatus dirvožemio tyrimams Lietuvoje. Nepriklausomybės laikotarpiu įvyko esminiai pokyčiai – pereita prie europinės dirvožemių klasifikacijos, sustiprėjo tarpdisciplininis požiūris.

Šią kryptį tęsė ir prof. dr. Jono Volungevičiaus – dabartinio LDD vadovo – pranešimas apie dirvožemio rajonavimą Lietuvoje. Jis atskleidė, kaip per kelis dešimtmečius buvo pereita nuo fragmentuotų ir teorinių modelių prie šiuolaikinės, duomenimis pagrįstos sistemos.

Dabartiniame modelyje išskirtos 7 regioninės dirvožemio dangos sritys, 63 vyraujančių dirvožemio tipologinių vienetų rajonai (indeksas sudarytas su srities prieskyra) ir 14 intrazoninių vienetų, kurie nėra susiję su Lietuvos teritorijos genetiniu zoniškumu, tačiau išsiskiria savita geologinė kilme ar paviršiaus formavimosi procesais. Visa tai leidžia tiksliai įvertinti regioninius skirtumus ir priimti pagrįstus sprendimus žemės naudojimo, aplinkosaugos ir politikos srityse.

Pasak Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininko prof. dr. Jono Volungevičiaus, regioninis dirvožemio pažinimas sudaro pagrindą tvariam, duomenimis grįstam žemės valdymui

„Dirvožemio vertinimas negali būti universalus ar bendras – jis turi būti regioniškai diferencijuotas. Rajonavimas leidžia susieti teritorijas su konkrečiomis dirvožemio savybėmis ir atskleisti pagrindines dirvodaros tendencijas bei problemas, sudarydamas pagrindą tikslingam žemės naudojimui ir sprendimų priėmimui“, – pabrėžė prof. dr. J. Volungevičius.

Klimato kaita ir dirvožemio vaidmuo

Didelė konferencijos dalis skirta klimato kaitos poveikiui dirvožemiui. LAMMC Miškų instituto mokslininko dr. Kęstučio Armolaičio pristatyti tyrimai parodė, kad miško dirvožemiai kaupia gerokai daugiau organinės anglies nei dirbami laukai, o ypač reikšmingas yra durpžemių vaidmuo.

Vis dėlto jų sausinimas lemia drastišką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimą – anglies dioksido emisijos gali padidėti net kelis kartus. Tad viena pagrindinių rekomendacijų – atkurti natūralų šių ekosistemų hidrologinį režimą.

Ilgalaikių natūralių ekosistemų stebėjimų rezultatus pristatė GTC atstovė dr. Ieva Baužienė. Jos duomenimis, Lietuvoje didėja dirvožemio temperatūra, nyksta įšalas, o organinė anglis vis dažniau išplaunama į gruntinius vandenis. Taip pat nustatyta, kad karščio bangos daro tiesioginę įtaką dirvožemio procesams, nors jų dažnis ilgalaikėje perspektyvoje kinta nevienareikšmiškai.

Dirvožemio būklės pokyčius skirtingose žemėnaudose analizavo LAMMC ŽI Vokės filialo mokslininkė dr. Asta Kazlauskaitė-Jadzevičė. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad mažiau intensyvios žemės naudojimo formos – pievos ar miškai – skatina stabilesnių organinės anglies formų kaupimąsi. Tuo tarpu intensyvi žemdirbystė didina lengvai skaidomų frakcijų dalį ir mažina dirvožemio stabilumą.

Ilgametės mokslinės įžvalgos gula į monografijas

Moreninio priesmėlio dirvožemių tvaraus naudojimo klausimą aptarė LAMMC ŽI instituto mokslininkas habil. dr. Virginijus Feiza. Beje, jis anonsavo ir monografiją, kuri bus jo 40 m. mokslinio darbo patirties apibendrinimas.

Pasak habil. dr. V. Feizos, dirvožemio mineraloginė sudėtis ir fizinio molio kiekis daro didelę įtaką jo supurenimui. Sėkmingam giliam purenimui reikia ne mažiau kaip 40 proc. fizinio molio dalelių, o lengvesniuose dirvožemiuose purenimą tenka kartoti dažniau. Tradicinis, supaprastintas žemės dirbimas ir tiesioginė sėja gali būti taikomi sėkmingai, tačiau jų ilgalaikis efektyvumas priklauso nuo konkretaus dirvožemio savybių ir genezės.

Lietuvos mokslų akademijos narys prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis gvildeno tręšimo poveikio dirvožemiui klausimą

Skaitmeninę monografiją „Ilgalaikio tręšimo azotu, fosforu ir kaliu poveikis žemės ūkio augalams ir dirvožemiui“ pristatė vienas iš jos autorių ir sudarytojų – LMA narys prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. Leidinyje pristatomas net 50 metų (nuo 1971 iki 2020 m.) vykdytas tręšimo eksperimentas ir jo rezultatai.

Nuo teorijos prie praktikos: dirvožemio valdymas

Praktiniai dirvožemio valdymo aspektai aptarti keliuose pranešimuose. LIK atstovė doc. dr. Romutė Mikučionienė pabrėžė, kad dirvožemio sveikata turi būti užtikrinama prevencinėmis priemonėmis – svarbu palaikyti organinės medžiagos balansą, mažinti dirvožemio suspaudimą ir vadovautis tiek moksliniais tyrimais, tiek teisės aktais.

Apie dirvožemio biologinę pusę kalbėjo VDU ŽŪA mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė, pristatydama Lietuvos rinkai siūlomus biologinius stimuliantus ir mikroorganizmus. Pasak jos, bakterijos ir mikoriziniai grybai gali reikšmingai pagerinti maisto medžiagų prieinamumą ir dirvožemio struktūrą, tačiau jų taikymą riboja sudėtingas reguliavimas ir dar nepakankamas mokslinis pagrindimas.

Skirtingų žemės dirbimo būdų daromą įtaką dirvožemio mikrobiotai apžvelgė LAMMC ŽI doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Neringa Matelionienė. Jos atlikti tyrimai parodė, kad beariminė žemdirbystė (dirvos skutimas iki 10 cm gyliu ir tiesioginė sėja) didino dirvožemio grybų įvairovę, lyginant su tradiciniu arimu. Taip pat šių agrotechninių priemonių naudojimas keitė bendrą dirvožemio grybų bendrijos sudėtį. Dvejų tyrimų metų duomenimis, per dirvą plintančių patogeninių grybų, sukeliančių pašaknio puvinius (Fusarium culmorum) ir žirnių askochitozę (Didymella pinodes), gausa padidėjo vasaros laikotarpiu, palyginti su pavasariu ir rudeniu. Mažesnis minėtų patogenų išplitimas stebėtas sumažinto žemės dirbimo (skutimo) ir tiesioginės sėjos laukeliuose.

Holistinį požiūrį į dirvožemio tyrimus ir naują sveiko dirvožemio tyrimo paslaugą pristatė LŽŪKT atstovė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė. „Vien tik paprasto dirvožemio tyrimo ar humuso kiekio vertinimo nepakanka – būtina analizuoti fizikinių, cheminių ir biologinių savybių visumą, nes tai – sveiko dirvožemio pagrindas. Tik tokiu būdu galima parengti individualizuotas rekomendacijas ūkininkams ir pasiekti ilgalaikių rezultatų“, – sakė ji.

Naują sveiko dirvožemio tyrimo paslaugą pristatė LŽŪKT atstovė Kristina Amalevičiūtė-Volungė, kviesdama į dirvožemį žvelgti kaip į fizikinių, cheminių ir biologinių savybių visumą

Pasak jos, dirvožemis turi būti vertinamas kaip sudėtinga ir dinamiška sistema, kurioje visos savybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl pavienių rodiklių analizė neleidžia atskleisti tikrosios jo būklės. Dėl šios priežasties būtina vertinti visumą ir tarpusavio sąveiką. Tokia diagnostika leidžia nustatyti ne tik paviršinius simptomus, bet ir gilumines problemas, susijusias su maisto medžiagų balansu, biologiniu aktyvumu bei dirvožemio struktūra. Ji taip pat sudaro prielaidas taikyti tikslines priemones, kurios gerina derlių ir prisideda prie ilgalaikės dirvožemio sveikatos.

Inovacijos – nuo fitoremediacijos iki skaitmenizacijos

Konferencijoje pristatytos ir inovatyvios technologijos. VDU ŽŪA atstovas dr. Mantas Rubežius supažindino su fitoremediacijos galimybėmis – augalais pagrįstu dirvožemio valymo metodu. Lietuvoje atlikti eksperimentai parodė, kad ši technologija gali efektyviai mažinti naftos produktų taršą, kartu generuojant biomasę energijai.

Skaitmeninių technologijų potencialą atskleidė LAMMC ŽI atstovo Renaldo Žydelio pranešimas apie mašininio mokymosi modelius, skirtus dirvožemio savybių prognozavimui. Tokie sprendimai leidžia tiksliau analizuoti duomenis ir priimti efektyvesnius sprendimus, nors ši sritis dar tik vystosi.

Politika, švietimas ir iššūkiai

Svarbi konferencijos dalis buvo skirta politikos ir visuomenės vaidmeniui. Trumpai pristatydamas Lietuvos geologijos tarnybos atstovės dr. Virgilijos Gregorauskienės pranešimą „ES Dirvožemio stebėsenos teisės aktas: ambicija ir amunicija“ doc. dr. R. Vaisvalavičius išskyrė pagrindines problemas: laboratorinių pajėgumų trūkumą, institucinį fragmentiškumą ir politinės valios stoką įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas.

Konferencijos dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje (R. Kostecko nuotr.)

Tuo tarpu Socialinių inovacijų instituto atstovė doc. dr. Laima Nevinskaitė pristatė tarptautinį projektą LOESS, kuriame dalyvauja 15 šalių. Projektas skirtas visuomenei, įtraukiant aukštąsias mokyklas, šviesti apie dirvožemį. Jo metu kuriami inovatyvūs mokymo metodai, skatinantys visuomenės įsitraukimą ir geresnį dirvožemio reikšmės suvokimą. Vienas iš įrankių – interaktyvus žemėlapis, leidžiantis piliečiams fiksuoti dirvožemio problemas.

***

Konferencija „Dirvožemis ir aplinka – 2026“ parodė, kad dirvožemis šiandien yra ne tik agronomijos objektas, bet ir strateginis aplinkos, klimato bei visuomenės gerovės veiksnys. Moksliniai tyrimai atskleidžia vis sudėtingesnius dirvožemio procesus, tačiau kartu siūlo ir konkrečius sprendimus – nuo žemėnaudos keitimo iki inovatyvių technologijų.

Vis dėlto aiškiai išryškėjo ir pagrindinis iššūkis: turimos žinios ne visada virsta praktiniais sprendimais. Tam reikalingas glaudesnis mokslo, politikos ir praktikos bendradarbiavimas. Tik integruotas požiūris leis išsaugoti dirvožemio sveikatą ir užtikrinti tvarią ateitį.

Renginys vykdomas pagal projektą Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.