Kaunas. Šių metų javapjūtė prasidėjo vėliau nei įprastai, o gausūs liepos lietūs lėmė dviejų savaičių darbų pertrauką. Nors tikėtina, kad labiausiai nukentės žieminių rapsų ir žirnių derlius, daugumos javų derlingumo prognozės išlieka artimos ankstesnėms prognozėms.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Jūratė Ramanauskienė ir dr. Virmantas Povilaitis parengė trečiąją šį sezoną žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozę Lietuvoje.

Situaciją laukuose įvertinę ekspertai konstatuoja, kad pasiteisino prognozė, jog šiais metais javapjūtė gali prasidėti 1–2 savaitėmis vėliau nei įprastai. Taip ir įvyko. Tam įtakos turėjo du veiksniai – besitęsianti augalų branda bei prasidėję ypatingai lietingi orai.

Šiuo metu meteorologinės sąlygos iš esmės palankios doroti derlių bei ruošti dirvas žieminio rapso sėjai.Dirvose drėgmė sumažėjo iki normalaus drėgnumo, tad šiuo metu įvažiavimas į laukus nebėra apsunkintas. Drėgmės kiekis visame armenyje, jei tik gerai veikia drenažas laukuose, yra artimas optimalios drėgmės riboms.

Liepą Lietuvoje labai gausiai lijo. Žemesnėse laukų vietose susitelkė dideli paviršinio vandens kiekiai. Javapjūtė 2 savaitėms sustojo. Kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį. Daug kur pasėliai išgulė. Rugpjūčio viduryje Lietuvoje paskelbta  ekstremalioji situacija dėl liūčių.

Daugelio žemės ūkio augalų derlingumo prognozė (t/ha) rugpjūčio 20 d. išlieka artima tai, kuri buvo prognozuota liepos 20 d. Didžiausi derlingumo nuostoliai tikėtini žieminių rapsų ir žirnių augintojams.

Rapsų sėklų nuostoliai gali siekti 0,2–0,3 t/ha, o žirnių ir dar daugiau. Ženklesnių žiemkenčių grūdų nuostolių nesitikima, nes jų grūdai neturi savybės lengvai savaime išbyrėti. Žemės ūkio augalų derliaus (tūkst. t) LAMMC Žemdirbystės institutas neprognozuoja.

Labiausiai drėgni orai gali pabloginti grūdų kokybę: užaugti smulkesni grūdai, būti prastesni kokybiniai rodikliai – mažesnė saiko masė ir baltymingumas. Tikėtina, kad grūdais bus gausiau užsikrėtę patogenais.

Vakarų Lietuva

Dėl nuolatinio drėgmės pertekliaus, Vakarų Lietuvoje javapjūtė sunkesnė. Kai kurie ūkininkai iš Klaipėdos, Plungės rajonų nurodė, kad technika negali įvažiuoti į laukus; grūdai pradeda dygti varpose; pievos šlapios, lieka provėžos. Dažnas lietus išguldė žirnių pasėlius. Šilutės rajone buvo apsemti bulvių laukai.

Žieminių rapsų Klaipėdos rajone nukulta apie 80 proc., Kretingos rajone – apie 60 proc., o Plungės ir Telšių rajonuose – 30–40 procentų.

Pradėti kulti žieminiai kviečiai, kvietrugiai ir žirniai. Vėlesnės sėjos vasariniai rapsai, vasariniai miežiai ir kviečiai dar bręsta. Pupų pasėliuose plinta ligos. Žieminių rapsų aliejingumas geras – siekia apie 48 proc., o kviečių grūdų kokybė daugeliu atveju yra prasta (III klasės arba pašariniai).

Javapjūtė derinama su prasidėjusiais sėjos darbais.

Vidurio Lietuva

Rugpjūtį Vidurio Lietuvoje suaktyvėjo derliaus dorojimo darbai. Dirvose drėgmė sumažėjo iki normalaus drėgnumo, tad įvažiuoti į laukus nebėra sunku.

Skubama ruošti dirvas žieminių rapsų sėjai. Susikaupus laukų darbams, žemdirbiams labai padeda naujos žemės dirbimo technologijos, tarkime, seklus ražienų skutimas ir sėja.

Suvalkija

Po lietaus kultų žieminių kviečių grūdų kokybė suprastėjusi, mažesnis baltymų kiekis ir saiko svoris.

Šiuo metu kuliami prieš tai glifosatu purškti žieminiai rapsai. Buvo daug žolėtų pasėlių, todėl ūkininkai tokius laukus glifosatu. Pradėta žieminių rapsų sėja 2026 m. derliui.

Pradėti kulti vasariniai kviečiai. Nemažai augalų pažeidė fuzariozė. Taip pat yra juodligės pažeistų varpų.

Kukurūzų pasėliaigražūs, augalai aukšti, dauguma augalų suformavę po dvi burbuoles.

Dauguma kanapių pasėlių gražūs ir tolygūs, bet yra ir užmirkusių plotų.

Pupų pasėliai gražūs, tankūs. Yra dėmėtligės, askochitozės pažeidimų. Dalis laukų purkšti glifosatu, siekiant paskatinti augalų džiūvimą.

Cukriniuose runkeliuose plinta grybinės lapų ligos. Yra užmirkusių pasėlių.

Žemesnėse laukų vietose bei sunkesnėse dirvose bulvės pradėjo pūti.

Žolė pievose ir ganyklose sparčiai auga, kai kur jau pjaunamas atolas. Sąlygos žolynams augti palankios. 

Šiaurės Lietuva

Dar daug matyti nenukultų žieminių kviečių plotų, žieminių kviečių derlius retai kuriam ūkyje siekė 6,5 t/ha, dažniausiai siekė iki 6 t/ha.

Rapsų derlius buvo apie 2,5 t/ha ir retam ūkyje galėjo būti didesnis (Bandymų stotyje 2,5–2,7 t/ha priklausė nuo lauko). Sėklos smulkios, o aliejingumas neaukštas (44–46 proc.). Žieminius rapsus nuimti buvo trumpas tinkamas laikotarpis, daugiausia kulti drėgni, tad juos reikėjo džiovinti.

Pagerėjus orams į laukus galėjo įvažiuoti kombainai, tačiau priemolio dirvose išliko drėgmės perteklius. Dėl to sunkiasvorė žemės ūkio technika dažnai klimpo, matyti išvažinėti laukai, suformuotos gilios provėžos.

Žemesnėse reljefo vietose, kur vandens perteklius buvo didžiausias, kombainai negalėjo įvažiuoti, todėl dalis javų plotų liko nenukulti.

Ypač sudėtingos sąlygos buvo rapsų kūlimo laikotarpiu liepos pabaigoje (kūlimo darbus pradėjus liepos 27 d.), kai dirvos dar buvo ypač įmirkusios po liepos vidurio liūčių.

Nors sugulusių javų mastas nebuvo didelis, derliaus nuėmimo technika susidūrė su pavieniais atvejais, kai paliekama ilga sugulusių javų ražiena, šiaudai masyvesni, todėl smulkių grūdų iškūlimas buvo sunkesnis. Bendras grūdų derlius buvo gana nemažas, tačiau mažas saiko svoris lėmė prastesnę jų kokybę.

Tokios nepalankios sąlygos ūkininkams sukėlė papildomų išlaidų – tiek dėl padidėjusių degalų sąnaudų, tiek daugiau sugaišto laiko, tiek dėl dirvožemio suslėgimo ir prarasto derliaus plotuose, kuriuose nebuvo galima kulti. Ypač daug liko išbyrėjusių žirnių.

Šiais metais kritulių kiekis buvo perteklinis, tačiau augalams stigo šilumos ir saulėtų dienų, kurių pasitaikė tik pavieniai periodai. Dėl meteorologinių veiksnių nuimtas derlius mažesnis, nei tikėtasi.

Nors javų pasėliai užaugino gausią vegetatyvinę masę, grūdų stambumas išliko menkas. Kviečių grūdų kokybiniai rodikliai atitinka daugiausia trečiąją ir ketvirtąją klases, o svarbiausias kokybės parametras – saiko masė – siekė 67–70 kg/hl ir tik retais atvejais viršijo 72 kg/hl.

Pastebėta tendencija, kad javai formavo masyvius, gausius šiaudus, tačiau grūdai buvo smulkūs.

Žieminiai kviečiai kuliami gerokai vėliau nei pernai, nebuvo sausų orų, todėl daugiausia kulti drėgni, o šiųmetės problemos – žema grūdų kokybė ir maža supirkimo kaina.

Žirnius laiku nuimti trukdė lietus, žirniai sugulė, piktžolės peraugo, daug sudygusių žirnių, jie smulkūs, su šiais augalais šiemet sekėsi labai prastai.

Miežiai nukulti, likę nenukulti vasarinių kviečių pasėliai, kurie atrodo palyginti gerai, derlingumas tikėtinas artimas daugiamečiam vidurkiui.

Be vasarinių kviečių, laukuose liko tik pupos ir kukurūzai. Kukurūzams iki šiol trūksta šilumos, bet tikėtina, kad jų derlius bus artimas daugiamečiam vidurkiui.

Pupos aukštos, vešlios, pupų ankščių palyginti daug. Gali būti, kad pupų derlius šiemet bus net didesnis nei įprastai.

Kukurūzai vystosi labai gerai, drėgmės pakanka, tik mažoka saulėtų dienų ir šilumos.

Ankstyvos bulvės nukastos ar kasamos, vėlyvųjų stiebai sunykę.

Šieną kai kuriems ūkininkams sugadino lietus, tačiau siloso privyniota pakankamai, ritiniai sandėliuojami laukuose ar rietuvėse. Lietaus buvo, tad žolė augo gerai.

Pietryčių Lietuva

Liepos antrąją pusę ilgas lietingas laikotarpis vis trukdė kulti javus. Tačiau susinormalizavęs kritulių kiekis pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį, nors ir 2–3 savaitėmis vėliau, leido dirbti kombainams.

Rugpjūčio derliaus prognozė ir gaunami derliai beveik nesiskiria nuo liepą pateiktos derliaus prognozės. Išskyrus žieminius rapsus. Labai daug jų išbyrėjo.

Nuo užsitęsusio lietaus žiemkenčių pasėliai beveik nenukentėjo, bet atsirado daugiau piktžolių. Pagulusių buvo nedaug. Ir nors rugiai nepagulę, bet intensyvūs krituliai ir vėlesnis kūlimas turėjo įtakos varpų būklei. Daug kur jos sulinkusios, susmukusios.

Daugelyje vietų tiek vasariniai, tiek ir žieminiai javai jau nukulti. Daug kur matyti ražienos, kai kur jau nuskustos. Liko nukulti tik grikius ir pupas. Dar auga kukurūzai ir bulvės.

Grikių pasėliai jau rausta, brandina grūdus.

Užsitęsęs lietus skatino papildomų grikių atšakų augimą, todėl yra nemažai visiškai žydinčių grikių pasėlių. Liepos lietūs grikius kai kur suguldė, bet dauguma jų atsitiesė. Jei orai bus palankūs, šių augalų derlius atitiks prognozuojamą.

Kukurūzai tiek silosui, tiek grūdams šiuo laikotarpiu atrodo panašiai. Didelis drėgmės kiekis ir šiluma sudarė geras augimo sąlygas. Kukurūzų aukštis siekia 2–3 metrus. Brandinamos burbuolės.

Bulvienojai tiek ankstyvų, tiek ir vėlyvų bulvių sunykę, apaugę piktžolėmis.

Patręštos, optimalaus tankumo kanapės užaugo iki 1,5–2 metro. Nepatręštos ir per tankiai pasėtos yra gerokai žemesnės, jų apatiniai lapai pageltę.

Pastaba. X – nėra duomenų

Pastaba. X – nėra duomenų arba neauginama

Šioje lentelėje pateikti apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC ŽI regioninių padalinių: Vokės filialo (Trakų Vokė, Vilniaus r.), Vėžaičių filialo (Vėžaičiai, Klaipėdos r.), Joniškėlio bandymų stoties (Joniškėlis, Pasvalio r.) bei Rumokų bandymų stoties (Rumokai, Vilkaviškio r.) duomenys.