Vašingtonas. JAV Viskonsino-Madisono universiteto mokslininkų komanda sukūrė naują metodą, kuris leistų išgauti iš mėšlo tręšimui naudingas medžiagas, tokias kaip amoniakas ir kalis, bei sumažintų aplinkos bei vandens taršą.

Mėšlo kvapą lemia amoniakas. Aitrios dujos yra ne tik teršia orą, bet ir gali virsti azoto oksidu, kuris prisideda prie klimato atšilimo, bei nitratais, užteršiančiais vandenį. 

Tačiau amoniakas taip pat yra daugelio trąšų, naudojamų šiuolaikinėje augalininkystėje, pagrindas. Pramoninis trąšų gamybos būdas – Haber-Bosch procesas – naudoja daug energijos ir didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Visame pasaulyje mokslininkai ieško strategijų, kaip efektyviai išgauti amoniaką iš mėšlo, sukurti labiau koncentruotas trąšas, kurios būtų ekologiškesnės ir patogesnės transportuoti. Dauguma naujų elektrocheminių metodų nėra praktiški, nes sunaudoja daug energijos ir neefektyviai frakcionuoja amonio jonus.

JAV Viskonsino-Madisono universiteto tyrėjų komanda mokslo žurnale „Nature Sustainability“ pristatė savo išradimą: specialiai suprojektuotas nikelio elektrodas dedamas tiesiai į srutų nuotekas. Kadangi mėšle esančios organinės medžiagos oksiduojasi, amonio ir kalio jonai selektyviai patenka į elektrodą ir sulaikomi. Patobulinus sistemą kartu galima pagaminti daugiau cheminių produktų, pavyzdžiui, vandenilio peroksidą, naudojamą dezinfekcijoje, ar vandenilio kurą.

Bandymai atskleidė, kad po pirmo apdorojimo iš mėšlo išgaunama daugiau kaip pusė amoniako, po dviejų ciklų – 85 procentai. 

Kadangi vienu metu įmanoma gaminti trąšas ir kitus cheminius produktus, komanda neabejoja strategijos sėkme. Pirminiais skaičiavimais, pieno ūkis, laikantis 1 000 gyvulių, gali sumažinti amoniako emisiją daugiau kaip 50 procentų. Atsižvelgiant į elektros kainas, galima tikėtis, jog pajamos bus didesnės nei veiklos sąnaudos.