Kaunas. Žemo, vidutinio ir aukšto potencialo auginimo technologijas galima palyginti įvertinus pagrindinius aspektus – derliaus našumą, mineralinių medžiagų efektyvumą, kenksmingųjų organizmų kontrolę, aplinkos saugą.

Šiuolaikinės pasėlių auginimo technologijos turi daug privalumų, vieni pagrindinių – geresnis turimų išteklių panaudojimas, išmaniųjų įrankių pritaikymas, subalansuotas augalų tręšimas, kenksmingųjų organizmų kontrolė, didesnis derlingumas ir aukštesnė grūdų kokybė, aplinkos tausojimas.

Kiekviename augimo tarpsnyje, nuo sėklos sudygimo iki derliaus brandos, javams reikia skirtingų tiek aplinkos sąlygų, tiek mineralinių medžiagų. Nevienodas yra ir augalų jautrumas kenksmingiesiems organizmams. Įvertinus šiuos poreikius galima užtikrinti optimalų augimą ir pasiekti aukštą derlingumą.

Kadangi kviečiai auga labai dinamiškai, minėtų poreikių intensyvumas skiriasi, nelygu vystymosi tarpsnis. Augaluose vyksta fiziologiniai, biologiniai, cheminiai procesai. Pavyzdžiui, sėklų sudygimo ir daigų tarpsniu intensyviau vystosi ir auga požeminės augalų dalys, todėl makroelementų (fosforo, kalio), mikroelementų ir biostimuliatorių reikia daug daugiau.

Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais intensyviai auga vegetatyvinės augalų dalys, padidėja azoto ir mikroelementų poreikis. Tuo pačiu laiku būtina kontroliuoti piktžoles, ligas ir kenkėjus. Dar reikia padėti augalams apsisaugoti nuo aplinkos sąlygų sukelto streso.

Vėlesni tarpsniai irgi labai svarbūs ne tik grūdams formuotis, bet ir derliaus kokybei gerinti.

Šiuolaikinės technologijos leidžia padidinti žieminių kviečių produktyvumą ir derliaus kokybę, gerinant augalų fitosanitarinę būklę, mineralinių medžiagų prieinamumą, mažinant neigiamų veiksnių įtaką augalų augimui ir vystymuisi.

Žemas ar aukštas derlingumo potencialas

Aukšto potencialo auginimo technologija dažniausiai siejama su dideliu kiekiu mineralinių medžiagų, intensyviu augalų apsaugos produktų naudojimu, neatsižvelgiant nei į javų išsivystymo tarpsnį, nei į kenksmingųjų organizmų žalingumą. Gal atskirais atvejais galima pasiekti maksimalų augalų produktyvumą, tačiau ilgalaikėje praktikoje tokios technologijos pavojingos ir nuostolingos. To padarinys – nualinti dirvožemiai, prasta jų struktūra, netinkamas dirvos kvėpavimo ir drėgmės režimas.

Perteklinis mineralinių medžiagų kiekis stabdo javų augimą ir vystymąsi, sukelia įvairias augalų dalių deformacijas, juos labiau apninka grybinės ligos ir kenkėjai. O mineralinės medžiagos ima blokuoti viena kitą.

Žemo potencialo technologija siejama su mažu kiekiu trąšų ir augalų apsaugos produktų, kurie neretai pasirenkami pagal silpnesnį veikliųjų medžiagų poveikį. Kelis auginimo sezonus galima nepajusti šių technologijų neigiamų padarinių, jeigu kviečiai auginami ypač derlinguose dirvožemiuose, tačiau vėliau, toliau taikydami mažo potencialo technologijas, derlių gausime vis mažesnį.

Rinkdamiesi, kokio potencialo auginimo technologiją taikyti ūkyje, turime pasitelkti ir įvertinti svarius aspektus, kurie leistų pasiekti norimų rezultatų. Šiuolaikinės technologijos apima daug dedamųjų: tiksliąsias tręšimo ar sėjos sistemas, azoto jutiklius, automatinio vairavimo, pažangią dirvožemio valdymo, geoerdvinės technologijos įrangą ir kitus tiksliuosius, skaitmeninius sprendimus. Pasitelkus modernias technologijas, galima kviečius auginti tvariau ir pelningiau.

Visą straipsnį apie skirtingo potencialo žieminių kviečių auginimo technologijas skaitykite čia.