Mokslas bando atremti mitus apie gyvulių žalą
2020-02-07

Londonas. Viso pasaulio ūkininkai vis labiau jaučiasi atstumiami visuomenės dėl nepagrįstų teiginių apie galvijų auginimo neigiamą poveikį aplinkai ir kalba apie gyvulininkystei iškilusią grėsmę.

Kaltinimai dėl klimato kaitos, įvairūs straipsniai apie mėsos žalą žmogaus organizmui – visus šiuos rimtais argumentais neva neparemtus teiginius apie gyvulius ir jų auginimą bandė atremti britų mokslininkai.

Mėsa yra būtina žmogaus mitybai, teigia mokslininkai, įspėdami, kad veganizmas nėra draugiškesnis aplinkai. Priešingai, yra mokslinių įrodymų, kurie rodo, kad gyvulininkystė yra klimatą ir aplinką stabilizuojantis veiksnys.

Mokslininkai savo išvadose taip pat teigia, kad mėsa yra labai svarbi vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, ypač besivystančiose šalyse, ir kad pasitraukimas iš gyvulininkystės nepagerintų žemės panaudojimo ir dirvožemio kokybės.

„Gyvulininkystės specialistai vis labiau demonizuojami visuomenės akyse. Dažnai teigiama, kad veganizmas sumažins žemės naudojimą, sumažins klimato poveikį, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad taip nėra. Manome, kad nors gyvulininkystė patiria nemažai ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių iššūkių bei suteikia naudos, pastaruoju metu daug daugiau dėmesio buvo skiriama neigiamiems aspektams ir ignoruotas teigiamas galvijų auginimo poveikis“, - portalas www.dailymail.co.uk citavo Edinburgo universiteto Pasaulinės žemės ūkio ir maisto saugos akademijos direktorių prof. Geofą Simą (Geoff Simm).

Pasak jo, mėsos gamyba turi didžiulį socialinį poveikį. Taip pat tai yra svarbus maisto baltymų, energijos, biologiškai prieinamų mikroelementų šaltinis, net nedideli gyvūninės kilmės maisto kiekiai daro tikrai didelę įtaką vaikų raidai, jų pažintinei ir fizinei raidai besivystančiame pasaulyje ir yra tikrai svarbūs.

Škotijos Kaimo kolegijos profesorius Maikas Kofis (Mike Coffey) pridūrė: „Norint apsaugoti klimatą, nebūtina tapti veganu, tai nepadės išspręsti aplinkosaugos problemų. Jei visi valgytų veganiškai, tai būtų žalinga aplinkai, nes gyvūnai padeda didinti biologinę įvairovę.“

Zepelino (Šveicarija) universiteto ir Pasaulinio maisto ir agroverslo tinklo direktorius prof. Pyras Edereris (Peer Edereris) portale climatechangedispatch.com pabrėžia, kad Žemės planeta neabejotinai patiria klimato pokyčius. Taip pat neabejotina, kad tam įtaką daro žmogaus veikla ir kad tokie klimato pokyčiai gali turėti didelių ekonominių ir aplinkos padarinių. Nuo pramonės revoliucijos pradžios į atmosferą buvo išmestas didžiulis anglies junginių, susidariusių deginant iškastinį kurą, kiekis. Labai tikėtina, kad tai turi įtakos atmosferos sudėčiai, nors Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) iki šiol nelinkusi to tvirtinti.

Tačiau vis dar nėra įtikinamų įrodymų, kad tas pats pasakytina ir apie gyvulininkystę, ypač apie galvijus. Mokslinių įrodymų yra netgi priešingų - gyvulininkystė yra stabilus klimato ir aplinkos, kurioje gyvename ir klestime, veiksnys. Kai kurių mokslininkų teiginiai apie gyvulininkystės poveikį klimatui grindžiami vien matematiniu modeliavimu, kurio kintamieji paprastai yra prielaidos, dažniausiai neatitinkančios praktikoje išmatuotų duomenų, taip pat prieštarauja istorinei patirčiai. Tai, kad šie teiginiai dažnai kartojami ir priimami viešose diskusijose kaip tikri teiginiai, savaime jų nepateisina ir nekeičia realių įrodymų nebuvimo.

Palydoviniai metano lygio atmosferoje vaizdai rodo, kad tose vietose, kuriose yra labai daug galvijų, pavyzdžiui, Brazilijoje ar Centrinėje Afrikoje, jo koncentracija nėra padidėjusi, tačiau pramoninėse teritorijose, tokiose kaip Pietryčių Kinija, šis lygis yra ypač aukštas.

Tyrėjai ir selekcininkai šiuo metu kuria ekologiškesnius, greičiau augančius ir mažiau pašarų suvartojančius galvijus, o tai galėtų dar labiau sumažinti gyvulininkystės sektoriaus įtaką, mažinant į orą išmetamo metano kiekį.

Profesorius M. Kofis teigė, kad galvijų išmetamų metano teršalų skirtumas yra apie 30 proc. ir jei visi ūkininkai naudotų efektyvesnes, mažiau metano išskiriančias gyvūnų veisles, tai galėtų sumažinti anglies išmetimą beveik trečdaliu. Netolimoje ateityje, kai gyvulių veisimas bus nukreiptas ne tik į našumą, bet ir į draugiškumą aplinkai, bus pradėti skaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybos indeksai. Jau vykdomi tyrimai ir projektai, skirti išmatuoti skirtingų veislių ir atskirų tos pačios veislės gyvūnų išmetamus teršalus, ir tik laiko klausimas, kol tokia praktika bus įprasta. Kai kuriose šalyse kitais metais ūkininkai galės pasirinkti pieninius bulius veisimui, kurių dukros sunaudos mažiau pašarų, kad gautų tą patį pieno kiekį.

Edinburgo universiteto profesorius Andrea Vilsonas (Andrea Wilsonas) taip pat teigė, kad reikia atlikti papildomus veganizmo įtakos gamtai tyrimus. „Mes žinome daug apie galvijų auginimą dėl senų tradicijų, tačiau visos detalės, susijusios su vegetarišku ir veganišku gyvenimo būdu, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, yra palyginti menkesnės dėl palyginti naujos tendencijos. Bet kokiu atveju, nesvarbu, ar esate augalinės dietos šalininkas, ar prisiekęs mėsėdis, nepriimtina demonizuoti ir smerkti vienos ar kitos grupės“, - teigė profesorius.

Manoma, kad didžioji dauguma žmonių, praktikuojančių veganišką ar vegetarišką gyvenimo būdą, yra miesto žmonės. Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad tik 12 proc. tokių žmonių gyvena kaimo vietovėse, o 88 proc. veganų ir vegetarų sudaro miesto gyventojai. 42 proc. veganų ir vegetarų yra 15–34 metų ir tik 14 proc. yra vyresni negu 65 metų asmenys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai