Glifosato tyrimai Lietuvoje: klausimų daugiau negu atsakymų
2019-11-13

Akademija, Kėdainių r. Glifosatas yra plačiausiai pasaulyje naudojamas herbicidas. Ir neabejotinai labiausiai žinomas bei daugiausiai keikiamas. Ar glifosatų likučių galima rasti kelis dešimtmečius juo neapdorotoje žemėje? Atsakymo ieško mūsų šalies mokslininkai.

Praėjusią savaitę LAMMC Žemdirbystės institute vyko diskusija „Glifosatų foninės taršos rizika“, sulaukusi arti šimto dalyvių. Mokslo darbuotoja Gražina Kadžienė pristatė 2019 m. pradėtų vykdyti glifosatų likučių dirvoje ir grūduose tyrimų bei foninės taršos rizikos vertinimo duomenis.

Kol kas tyrimai daromi dar tik pirmi metai, bet gauti rezultatai verčia suklusti: minimalūs glifosato likučių kiekiai randami net brandaus miško žemėje, kur kelis dešimtmečius tikrai niekas negalėjo jo naudoti.

Vaderstad 12 05

Kaip tai vertinti? Gal galima galvoti, kad visa mūsų planeta jau tiek užteršta pesticidais, kad net ir miško žemė nėra švari? Gal glifosatas yra tvari medžiaga? O gal galima kelti versiją, kad laboratorijose naudojami tyrimo metodai nėra labai tikslūs ar kai kurie reagentai traktuoja tam tikras natūraliai susidarančias chemines medžiagas kaip glifosatą? Atsakymo į šiuos klausimus dar ieškoma.

LAMMC Žemdirbystės institute organizuota diskusija „Glifosatų foninės taršos rizika“, sulaukė arti šimto dalyvių

Kas tas glifosatas

Glifosatas (N – (fosfonometil) glicinas) yra plataus veikimo spektro herbicidas, skirtas vienamečių ir daugiamečių piktžolių kontrolei. Kaip herbicidas glifosatas pirmą kartą susintetintas ir užpatentuotas kompanijos „Monsanto“ 1970 m. – taigi, kitais metais šiam produktui bus lygiai 50 metų. 1973 m. oficialiai įteisintas Roundup prekinis pavadinimas.

Glifosato naudojimas labiausiai išaugo, kai buvo sukurti jam tolerantiški augalai (kitaip tariant, genetiškai modifikuoti (GM) augalai). Kaip rodo statistiniai duomenys, iki 2014 m. glifosatas buvo naudojamas 140 šalių, o jo likučių buvo randama per 750 produktų sudėtyje.

G. Kadžienė pateikė kitose Europos šalyse šiemet atliktų pesticidų likučių dirvose tyrimų rezultatus. Buvo tirti 76 skirtingų pesticidų ar jų skilimo produktų likučiai 317 skirtingos žemėnaudos (intensyvaus pesticidų naudojimo) dirvos ėminių vienuolikoje ES šalių. Ieškota 34 insekticidų, 27 fungicidų ir 17 herbicidų likučių. 83 proc. ėminių rasta vieno ar daugiau pesticidų arba jų skilimo produktų likučių. 58 proc. ėminių rasta nuo 2 iki 10 komponentų. 21 proc. rasta glifosato, 42 proc. rasta pagrindinio glifosato skilimo produkto AMPA (amino metifosfoninės rūgšties).

Glifosatų naudojama gerokai mažiau

Lietuvoje šiuo metu yra registruotas 121 herbicidas, iš jų 27 – glifosatų produktai. Tai sudaro 13 proc. visų registruotų herbicidų. Prieš ketverius metus, 2015 m., buvo registruoti 36 glifosatų produktai ir tai sudarė 26 proc. visų tuo metu registruotų herbicidų.

Apskritai glifosatų naudojimas Lietuvoje pastaraisiais metais yra smarkiai sumažėjęs. Tarkime, 2011 m. glifosatų buvo sunaudojama 944 t (veikliųjų medžiagų (v.m.)), o kitų herbicidų – 563 t (v.m.). 2017 m. šios proporcijos gerokai pasikeitė: glifosatų buvo sunaudota 253 t (v.m.), kitų herbicidų – 999 t (v.m.).

„Taigi, glifosatų naudojimas, palyginti su 2011 m., yra sumažėjęs 4 kartus. Gal dėl to, kad vis mažiau bereikia įsisavinti naujų apleistų žemių“, – spėja G. Kadžienė.

Mokslininkė kartu su kolegomis Roma Semaškiene, Simona Pranaitiene, Virmantu Povilaičiu ir Karolina Barčauskaite vykdo projektą „Glifosato ir jo skilimo produkto AMPA likučiai dirvoje ir grūduose bei jų skilimo trukmė“.

Ko siekiama šiuo projektu?

Pirmiausia – nustatyti skirtingomis normomis naudoto glifosato ir AMPA likučių išsilaikymo trukmę įvairaus tipo dirvose, siejant su vietos meteorologinėmis sąlygomis. Antra – nustatyti dirvoje esančio glifosato ir AMPA likučių patekimo į sėjamus augalus galimybę ir ar jų gali būti aptinkama nukultuose grūduose.

Trečia – ištirti glifosato ir AMPA koncentracijos kitimą nukultuose ir sandėliuose laikomuose grūduose (kai pasėlis buvo apdorotas skirtingomis glifosato normomis prieš derliaus nuėmimą). Ketvirta – įvertinti glifosato produktų užnešimo riziką ir nustatyti galimus atstumus, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, naudojamos technikos ir kt. Užsibrėžta bet 10 mėginių ištirti 2 skirtingose laboratorijose (Vokietijoje ir Anglijoje) ir palyginti rezultatus.

Tyrimams pasirinkti skirtingi dirvožemiai (nuo sunkaus priemolio iki priesmėlio ir durpyno) iš ekologinių ūkių, iš jų iškasti žemės monolitai (po 7 iš kiekvieno dirvožemio) ir paimti dirvos ėminiai. Miško žemė pasirinkta kaip visiška kontrolė. Monolitai atvežti ir įkasti Žemdirbystės instituto bandymų lauke. Čia jie purkšti registruota ir dviguba glifosatų norma (4 ir 8 l/ha).

Pirmųjų metų rezultatai jau aiškūs

Po mėnesio atlikus dirvos tyrimus nustatyti glifosatų ir AMPA likučių kiekiai. Paaiškėjo, kad įprastomis meteorologinėmis sąlygomis, esant vidutiniam kritulių kiekiui, glifosatas lėčiausiai skaidėsi durpėse, o mažiausi kiekiai rasti priesmėlio dirvoje. Beje, skirtingų laboratorijų duomenys skyrėsi: vidutiniškai ±0,03 tiriant glifosato likučius, ir ± 0,07 AMPA.

Dėl dirvoje esančių glifosato ir AMPA patekimo į sėjamus augalus tirti vasariniai kviečiai, grikiai ir vasariniai rapsai. Pasėliai buvo purkšti įprasta ir dviguba norma po sėjos iki augalų sudygimo ir 10–14 dienų prieš kūlimą.

Purškiant iki sudygimo, kviečių grūduose rasta mažiau negu 0,01 mg/kg glifosato (didžiausia leistina koncentracija yra 10 mg/kg). Purškiant prieš kūlimą įprasta norma, glifosotų rasta 1,667 mg/kg, o purškiant dviguba norma – 3,33 mg/kg (taigi, net ir šiuo atveju nepasiekta didžiausia leistina koncentracija). Rapsų sėklose leistinų koncentracijų taip pat nepasiekta.

„Galima daryti išvadą, kad dirvoje esantys glifosatai ir AMPA nepateko į kviečių ir rapsų augalus – derliuje jų neaptikta. Likučių randama tik tada, kai glifosatais nupurškiami patys augalai“, – sakė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja G. Kadžienė ir patikslino, kad tyrimai bus tęsiami trejus metus

Grikiuose (beje, juose glifosatų apskritai negalima naudoti, tačiau mokslininkai grikius pasirinko kaip dažniausiai dėl glifosatų likučių radimo eskaluojamus augalus) situacija po purškimo prieš derliaus nuėmimą yra grėsmingesnė: grikių sėklose rasta 2,260 mg/kg glifosato (po purškimo vienguba norma) ir 4,110 mg/kg (po purškimo dviguba norma). Didžiausia leistina koncentracija grikiuose yra kur kas mažesnė (net 100 kartų) negu kviečiuose ir ji siekia 0,1 mg/kg. Įdomu tai, kad ir nepurkštuose grikiuose vienoje iš laboratorijų nustatyti glifosato pėdsakai (0,014 mg/kg).

Kita tyrimų dalis – juostelėmis testuota, kokia yra purškiamo tirpalo užnešimo ant kito lauko rizika. Priklausomai nuo purkštuvo tipo, tirpalo taškelių ant testavimo juostelių buvo rasta iki 25 m atstumu nuo purkštuvo sijų. Siekiant išvengti pesticidų užnešimo ant kaimyninių laukų, purškimo metu vėjo greitis turėtų būti mažesnis negu 4 m/s, o purkštuvo sijų aukštis – mažesnis arba lygus 60 cm.

Žemdirbiai dėkojo už aktualią tyrimų temą

Po G. Kadžienės pristatytų tyrimų rezultatų Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis klausė: „Kaip gali būti, kad glifosatų randama durpynuose, kur jie niekada nebuvo naudoti? Atsakymo kol kas neišgirdau. Gal tolimesni mokslininkų tyrimai padės atsakyti į šį ekologams ramybės neduodantį klausimą? Kiek mūsų ūkininkų nukentėjo dėl to, kad dirvoje ar produkcijoje rasdavo glifosatų likučių...“

Ekologinio ūkio iš Kupiškio rajono šeimininkė Kristina Kazlauskaitė dėkojo mokslininkams už pradėtus taip reikalingus tyrimus sakydama: „Norime išsiaiškinti, kur yra mūsų kaltė, o kur ne mūsų. Ne visus reikia kalti prie kryžiaus. Ne vienas ekologas pražilo dėl glifosatų klausimo“.

Anykščių rajono ūkininkas Benas Bakanauskas yra vienas iš tų žemdirbių, kuriems glifosato klausimas itin skausmingas: trejus metus siekęs ekologinio ūkio statuso ir jokių pesticidų nenaudojęs, jis neteko viso įdirbio, kai ištyrus moliūgų lauko žemę joje buvo rasta glifosatų ir AMPA likučių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas siūlė visiems apsišarvuoti kantrybe ir palaukti bent jau tuos trejus metus, kol bus daromi tyrimai – tik po to galima tikėtis tikslesnių išvadų.

„Mitas, kad ūkininkai naudoja glifosatus be saiko. Lietuvoje neauginami tokie augalai kaip GM sojos ir purkšti du kartus per sezoną glifosatais yra tiesiog neįmanoma. O tokie žiniasklaidoje pasirodantys teiginiai, esą ūkininkai purškia glifosatais žydinčius rapsus ir taip naikina bites – apskritai yra visiškas absurdas, prasilenkiantis su bet kokia logika, ir kiekvienas bent kiek agronomiją išmanantis žmogus tą aiškiai supranta“, – pabrėžė Dž. Grigaliūnas.

„Mitas, kad ūkininkai naudoja glifosatus be saiko. Tai prasilenkia su logika“, – kalbėjo LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas sakė, kad tyrimas tikrai įdomus, bet, ko gero, pavėluotas. Pasak jo, jau dabar pažangūs žemdirbiai pradėjo pratintis prie minties, kad ateityje glifosato nebus ir keičia auginimo technologijas, daug investuodami į naujus žemės dirbimo padargus. Kalbant apie pesticidų užnešimo problemą ant kaimynų laukų, dalį kaltės derėtų prisiimti ir valstybei, kuri nepadarė nieko, kad laukai būtų konsoliduoti.

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė pripažino, kad glifosato atvejis mūsų šalyje yra tikrai ryškus, tačiau bendrame Europos kontekste glifosato likučiai nėra pagrindinė ekologinių ūkių problema: glifosatas atsidurtų tik kokioje 8–9 vietoje, gerokai atsilikdamas nuo pirmaujančio teršalo – vario. „Tikiuosi, kad ateityje, augant ūkio subjektų kultūrai, švietimui, ekologai ir ne ekologai vieni kitus girdės, supras ir padės vykdyti ūkinę veiklą“, – vylėsi V. Lukšienė.

„Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sakė, kad tyrimai dėl glifosatų likučių nustatymo dažniausiai daromi tada, kai kyla kažkokių įtarimų ūkio patikros metu

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė atkreipė dėmesį, kad yra kur kas didesnių problemų negu pastaruoju metu itin eskaluojami glifosatai, o ateityje, sparčiai einant tausaus ūkininkavimo link, labai tikėtina, kad vienoje valtyje sėdės ir ekologinių, ir įprastų ūkių šeimininkai.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė priminė, kad glifosato registracija yra pratęsta iki 2022 m. gruodžio 15 dienos. Tada toliau bus sprendžiama dėl jo likimo. Dabar vyksta didelės diskusijos ir tikrai negalima sakyti, kad šiam klausimui jau ateina pabaiga.

„Visiems labai ačiū už dalyvavimą ir klausimus, jus tam ir kvietėme, kad iškeltumėte dar daugiau klausimų ateičiai“, – baigdama reginį kalbėjo diskusijos koordinatorė Roma Semaškienė ir pridūrė, kad mokslininkų siekius ištirti žemdirbiams aktualiausius klausimus dažnai pristabdo kita problema – pavėluotas finansavimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai