Vilnius / Kaunas. Meteorologai konstatuoja, kad šių metų birželis buvo labiausiai vėjuotas per 31 metus. Vėjas, o ypač kartu su smarkiais krituliais, turi didelės įtakos pasėlių būklei. Kokia ji?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) apibendrinti duomenys iš meteorologijos stočių parodė, kad vidutinis vėjo greitis Lietuvoje 2025 m. birželį siekė apie 3,3 m/s. Tai yra net 0,6 m/s didesnė reikšmė nei vidutiniškai būna šį mėnesį. „Kad būtų lengviau suprasti (ar tai daug, ar mažai) vidutiniškai toks vėjo greitis mūsų šalyje būna spalį–lapkritį, kurie yra vieni iš labiausiai vėjuotų metų mėnesių“, – praneša LHMT.

Paskutinį kartą panašiai vėjuotas buvo 2017 m. birželis, kurio vidutinis vėjo greitis Lietuvoje siekė 3,1 m/s. Taip pat panašiai buvo 2000, 2002 ir 2003 m. birželiais (atitinkamai 3,0; 3,2 ir 3,0 m/s). Labiau vėjuota nei šiemet būta tik 1994 m. birželį, kai vidutinis vėjo greitis siekė apie 3,7 m/s. Negana to, tų metų birželis buvo dar šaltesnis nei šiemet.

„Taigi, galima sakyti, jog šiemet buvo labiausiai vėjuotas birželio mėnuo Lietuvoje per pastaruosius 31 metus!“, – teigia LHMT.

Vertinant oro temperatūros, kritulių kiekio, Saulės spindėjimo ir vėjo greičio parametrus, į šių metų birželį būtų panašiausias 2017 m. birželis.

Pasak LHMT, labai vėjuotų, vėsių, drėgnų ir dažnai debesuotų orų kaltininkas – gilūs Atlanto ciklonai (t. y. žemo atmosferos slėgio sūkuriai), kurie keliavo per Islandiją link Skandinavijos bei lėmė viso Šiaurės Europos regiono orus. Tokia atmosferos cirkuliacija labiau būdinga antrai rudens pusei, tad tai atsispindėjo ir vyravusiose orų sąlygose.

Masinių išgulimų nėra

O kaip tokie vėjuoti ir drėgni orai paveikė žemės ūkio augalus, ypač kalbant apie pasėlių išgulimą? 

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dėstytojo dr. Vytauto Liako, kuris nuolatos stebi šalies ūkininkų pasėlių būklę ne tik nuo žemės, bet ir naudodamas dronus, masinio augalų išguldymo nematyti.

„Žieminių miežių kai kur yra išguldytų pasėlių vietų, bet nedaug. Netgi Latvijoje, kur praėjusios vėtros laužė medžius, masinio pasėlių išguldymo nėra. Būtų buvę daug blogiau, jeigu stiprūs vėjai pūstų kartu su liūtimis. Tuomet augalai labiau paveikiami. Kai lietaus lašai pripildo varpas, žiedynus, jie pasunkėja ir augalų stiebai linksta, sunkiau atsitiesia. Jeigu vyrauja vėjas be lietaus, tai prilenkti sausi augalai vėl atsitiesia“, – sako V. Liakas.

Tiesa, jis pastebi, kad šiaurinėje šalies dalyje, kur buvo daugiau lietingų dienų, iškrito didelis vandens kiekis, paguldytų pasėlių vietų gali būti. Išgulusius pasėlius sunku ar netgi visai nebegalima nukulti, jie netolygiai bręsta, būna prastesnė derliaus kokybė.

Rapsai ir „katino testas“

Pasak mokslininko, pasėlių išgulimą lemia kompleksinė augalų priežiūra, ne tik augimo reguliatorių naudojimas. Svarbios oro sąlygos per vegetaciją. Šiemet vyravo vėsus pavasaris, kai augalai ne tiek stiebėsi į viršų, o labiau krūmijosi. Dėl to vasaros pradžioje jie buvo palyginti neaukšti ir mažiau jautrūs galimam vėjo poveikiui.

Žieminių rapsų pasėliai šiuo metu jau augina ankštaras, jos sunkėja ir dėl to augalai svyra, bet jie nėra paguldyti ant žemės. „Pasvirimas rodo būsimą aukštą produktyvumą. Vokiečių ūkininkai, norėdami spėti būsimą derlingumą, netgi daro tokį „katino testą“ – atsineša prie rapsų lauko katiną ir švelniai meta jį ant pasėlio viršaus, jeigu augintinį rapsai išlaiko ir jis nenukrenta ant žemės, tai 5 tonų derliaus iš ha galima tikėtis. Tiesa, dabar senokai tokius rapsus teko matyti“, – pasakoja V. Liakas.

Pasak jo, vėjuotas laikas šią vasarą tik trukdo pasėlių purškimams augalų apsaugos produktais ar tręšimui per lapus. Juk ne kiekvienas ūkis turi šiuolaikinius modernius purkštuvus, kurie yra su apsaugomis nuo vėjo, vienasraučius purkštukus. Tiesa, vėjas turi ir privalumų dėl geresnio pasėlių vėdinimo.

„Šį sezoną didesnė problema yra mažas saulėtų dienų skaičius ir vėsa. Tokios oro sąlygos gali turėti įtakos grūdų kokybei. Augalai negalėjo vykdyti produktyvios fotosintezės, labiau kaupėsi krakmolas nei baltymai. Norėdami pagerinti grūdų kokybę ūkininkai turėtų tręšimui per lapus naudoti kalio sulfatą“, – pataria specialistas.