Kaunas. Šiandienėje žemės ūkio praktikoje vis dar susiduriame su pertręšimo problema. Tačiau yra alternatyvų, kurios leidžia pagerinti dirvožemio kokybę ir padidinti jo derlingumą natūraliais būdais. Tai augalų ir mikroorganizmų simbiozė.

Augalų šaknų svarba

Dažnai nepakankamai įvertiname augalų šaknų sistemą, kuri, nors ir plonesnė už žmogaus plauką, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį augalų gyvavimo cikle.

Šaknys – augalo gyvybės šaltinis, teikiantis vandenį ir maistines medžiagas. Tačiau ši sistema negali veikti izoliuotai – augalams reikalinga simbiozė su dirvožemyje esančiais mikroorganizmais, kad išgyventų ir klestėtų.

Mikroorganizmų indėlis

Mikroorganizmai, įskaitant grybus ir bakterijas, yra nepakeičiami augalų partneriai. Jie tiekia augalams būtinų maistinių medžiagų, o dėl sąveikos su mikroorganizmais padidėjęs augalo šaknynas turi galimybę geriau pasisavinti vandenį ir maistines medžiagas, kurių augalai negalėtų pasiekti savarankiškai.

Pavyzdžiui, rizobakterijos padeda augalams pasisavinti fosforą ir fiksuoti azotą, kartu saugo šaknis nuo patogenų ir ligų. Ši mikroorganizmų ir augalų sąveika sukuria tvarią ekosistemą, pagrįstą abipusiu naudingumu.

Mikorizinio grybo įtaka

Vienas iš stulbinančių pavyzdžių –  mikorizinio grybo ir augalų šaknų simbiozė. Jiems sąveikaujant padidėja augalo šaknynas, todėl augalai lengviau pasiekia ir pasisavina maistines medžiagos. Pavyzdžiui, fosforo, magnio, cinko, vario, mangano ir geležies kiekis augale su mikorizės pagalba gerokai padidėja.

Mikorizės efektas

„Arbuskuliniai mikoriziniai grybai ne tik padeda augalams paisavinti maistines medžiagas, bet ir drastiškai padidina augalų šaknų siurbiamąją galią – net 7 kartus, dėl to išplečia mitybinį plotą ir užtikrina efektyvesnį maistinių medžiagų panaudojimą.

Šis simbiozinis ryšys leidžia augalams pasiekti anksčiau neprieinamas maistines medžiagas ir užtikrinti jų prieinamumą augalų šaknims”, – sako įmonės „Nando“ Inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius.

Nustatyta, kad mikorizinis grybas padeda augalui išgyventi abiotinį stresą – sausrą, dirvožemio druskingumą, žemą / aukštą temperatūrą, sunkiųjų metalų sukeliamą toksiškumą. Taip pat aktyvuoja augalo su abiotinu stresu susijusių genų raišką, baltymus, osmolitus ir mažina Na⁺ jonų kaupimąsi.

Pasak J. Ignatavičiaus, dėl šio grybo vystosi sisteminis augalo atsparumas lapų patogeniniams mikroorganizmams, vabzdžiams, antagonistiškai veikiami augalo šaknų patogenai. 

„Dėl simbiotinio ryšio su mikorize augalai sukaupia daugiau chlorofilo, intensyviau vykdo fotosintezę. Jų augimas reguliuojamas fitoharmonais: sintetinami auksinai, citokininai, giberelinai, abscizo rūgštis bei brasinosteroidai. Taip pat padidėja augalo produktyvumas – jis subrandinama daugiau sėklų, žiedų, vaisių”, – paaiškina įmonės „Nando“ Inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius.

Augalų ir mikroorganizmų simbiozę galima stiprinti naudojant mikrobiologinius preparatus ir efektyvinant trąšų panaudojimą. Taip užtikrinamas tvarus ūkininkavimas ir pasiekiamas maksimalus efektyvumas.