Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Mokslas
Augalininkystės variklis – nauji genetikos metodai

Akademija (Kėdainių r.). Siekiant prisitaikyti prie klimato ir geopolitikos pokyčių šiuolaikiniam žemės ūkiui nebepakanka įprastų ūkininkavimo būdų. Reikia visai kitokių sprendimų aprūpinant didėjančią žmonijos populiaciją maistu.

Šiais sprendimais gali tapti skaitmenizacija ir naujų genetikos metodų pritaikymas, išvedant atsparesnes, derlingesnes žemės ūkio augalų veisles. Apie taip kalbėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) surengtoje konferencijoje „Naujos genominės technologijos ir skaitmenizacija žemės ir miškų ūkyje“.

  • Kaip galima paspartinti augalų veislių kūrimą?
  • Dronų ir palydovų duomenų panaudojimas žemės ūkyje
  • Ar reikia bijoti vadinamųjų genų žirklių?

Kaip savo pranešime sakė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, ši konferencija – apie augalus: skaitmeninės technologijos padeda sudaryti geresnes sąlygas augalams auginti, o nauji genetikos metodai gali pagerinti pačius augalus, padeda greičiau sukurti naujas jų veisles.

Bioversija 2024 04 15 m7

Genų redagavimo technologija CRISPR-Cas9 (vadinamosios genų žirklės) atrasta ir aprašyta dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, o apie jos pritaikomumą pasaulyje plačiau imta kalbėti nuo 2012-ųjų. Tačiau Europos Sąjungoje šis metodas iki šiol nebuvo įteisintas. O JAV, Kinija nuo to laiko gerokai aplenkė europiečius ir genų redagavimą pritaikė naujoms augalų veislėms kurti.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas sakė, kad genų redagavimo principas nėra sukurtas mokslininkų, o atrastas iš gamtos, išsiaiškinus bakterijų apsisaugojimo nuo virusų mechanizmą

Taip sutapo, kad šios konferencijos išvakarėse Europos Parlamentas irgi pagaliau paskelbė apie pasirengimą įteisinti ES naująsias genomikos technologijas (NGT) augalų veislėms kurti. Diskusijos šiuo klausimu užtruko kelerius metus, nors Europos mokslininkai jau seniai ragino Briuselį tą padaryti.

„Įprastais kryžminimo metodais sukurti naują augalų veislę užtrunka 8–10 metų. O naudojant genų redagavimo metodą tikslus pasiekti galima daug greičiau – veisles su norimomis savybėmis galima sukurti per 4–6 metus“, – sakė G. Brazauskas.

Tačiau iki šiol naujomis genomikos technologijomis sukurti augalai ES prilyginti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Dabar  siūloma teisiškai atskirti GMO ir NGT sukurtus augalus.

Skaitmenizacijos pritaikymas plečiasi

Skirtingai nei genų redagavimas, skaitmeninių technologijų pritaikymas žemės ūkyje, taip pat ir augalų selekcijoje, baimių nekelia.

Selekcininkai taiko jutikliais pagrįstas technologijas, siekdami greičiau ir tiksliau įvertinti augalus. Kaip sakė dr. Rita Armonienė, jutikliai, kuriuose naudojamos multispektrinės kameros, mato daugiau nei žmogaus akis ir jų našumas gerokai didesnis. Todėl galima daug greičiau ir tiksliau įvertinti augalus. Tokie fenotipavimo metodai labai pasitarnauja augalų selekcijoje.

„Jutikliais pagrįstas fenotipavimas kartu su molekuliniais duomenimis trumpina augalų veislių kūrimo laiką ir mažina sąnaudas“, – sakė R. Armonienė.

Į agronomijos mokslą integruojama ir bioinformatikos šaka – agrobioinformatika. Kaip sakė dr. Birutė Frecks, ji naudojama dideliam duomenų kiekiui apdoroti.

Įvairių bepiločių skraidyklių, palydovų teikiami duomenys taip pat vis plačiau naudojami žemės ir miškų ūkyje. Šių technologijų galimybes pristatė dr. Benas Šilinskas ir dr. Renaldas Žydelis.

„Šiuo metu sparčiai didėja nuotolinių metodų ir priemonių taikymo poreikis dirvožemio aktualioms savybėms nustatyti, jų pokyčiui periodiškai stebėti.

Nuotoliniu būdu gauti dirvožemio duomenys lengvai pritaikomi tiksliojoje žemdirbystėje, kuriant dirvožemio žemėlapius, prognozuojant savybių rodiklius, reguliuojant anglies ciklą ir pan.“, – sakė R. Žydelis.

Konferencijoje iš viso perskaityti 5 mokslininkų pranešimai apie jutikliais pagrįstas technologijas augalų selekcijai paspartinti, agrobioinformatiką, skaitmeninių įrankių pritaikymą vykdant stebėjimą ir vertinimą žemės ūkyje, žemės paviršiaus ir dirvožemių organinės anglies stebėjimo technologijas ir pan.  

LAMMC direktorius G. Brazauskas (kairėje) ir pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė (antra dešinėje) centro mokslininkams įteikė padėkas už gerus darbo rezultatus: Andriiʼui Gorashʼui (antras kairėje), Edvinui Misiukevičiui, Rūtai Sutulienei, Renaldui Žydeliui, Virginijui Feizai, Daliai Feizienei ir Dorotėjai Vaitiekūnaitei  

Ar reikia bijoti naujų genominių technologijų?

Antroje konferencijos dalyje surengta diskusija, ar esame pasirengę priimti ir taikyti naujas genomines technologijas. Joje dalyvavo G. Brazauskas, Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus patarėjas Rolandas Valatkevičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius ir patarėja Odeta Pivorienė, UAB „Aerodiagnostika“ direktorė Daiva Urbanavičienė, sėklininkystės įmonės KWS konsultantas Marius Garuckas ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.

Diskusiją ir visą konferenciją vedė žurnalistas Aurimas Perednis.

Diskusijos dalyviai (iš kairės): Almantas Liorentas, Gintaras Brazauskas, Rolandas Valatkevičius, Daiva Urbanavičienė, Algirdas Klimavičius, Odeta Pivorienė, Marius Garuckas. Vedėjas – Aurimas Perednis

Diskusijoje išryškėjo, kad esama skirtingų nuomonių dėl genų redagavimo pritaikomumo. Mokslininkai pasisako už pažangą ir naujovių pasitelkimą. O dalis visuomenės nesupranta, kuo genų redagavimas skiriasi nuo GMO, ir tai sutapatina, bijo naujovių.

Ūkininkai, ypač ekologinių ūkių atstovai, taip pat kelia klausimą, ar patentavus naujais metodais sukurtas augalų veisles jie netaps priklausomi nuo didžiųjų selekcijos ir sėklų korporacijų.

Taip pat kelta abejonė, ar įteisinus naujas genomines technologijas iš rinkos nebus išstumtos mažesnės selekcijos įmonės ir nepriklausomi selekcininkai.

Į diskusiją įsijungę mokslininkai pabrėžė tai, kad nauji genominiai metodai gali padėti greičiau ir efektyviau sukurti atsparesnius, derlingesnius augalus ir tokiu būdu padėti žmonėms užsiauginti pakankamą maisto kiekį. Kartu reikia edukuoti visuomenę, kad suprastų, jog grėsmių nėra.

Tačiau ekologinių ūkių atstovai, kaip ir juos vienijanti europinė organizacija IFOAM, pasisako už maistą be GMO, nes tokių ekologiškų produktų pageidauja vartotojai. Dėl to abejojama ir NGT sukurtomis veislėmis.

Gamtininkai irgi kelia diskusinį klausimą – kas bus, kai NGT sukurtos augalų veislės pasklis natūralioje gamtoje?

Nepaisant nuomonių skirtumų, jau akivaizdu, kad NGT teisinis reguliavimas ES greitai bus priimtas. Tad mokslininkai ir selekcininkai ragina nieko nelaukiant rengti namų darbus naujoms veislėms kurti, šviesti visuomenę.

Reziumuodami diskusijoje išsakytas mintis jos dalyviai sakė, kad pažangos nesustabdysime, tačiau rizikos turėtų būti įvertintos. Europa minėtoje srityje jau ir taip atsiliko nuo JAV ir Kinijos. Jeigu patys neturėsime NGT sukurtų veislių, tai nereiškia, kad nevalgysime tokio amerikietiško ar kiniško maisto, kuris ir dabar importuojamas?   

Konferencijoje dalyvavo per 200 mokslininkų ir agrarinės visuomenės atstovų

Ši gyvai organizuota konferencija vainikavo nuotolinių renginių ciklą, per kurį pristatyti praėjusiais metais LAMMC mokslininkų baigtų darbų rezultatai. Iš viso surengti 6 susitikimai skirtingomis mokslinių tyrimų tematikomis.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos