Kaunas. Didėjant maisto poreikiui pasaulyje, vis svarbiau užtikrinti pakankamą žemės ūkio produkciją. Dėl šios priežasties ligų kontrolė žieminių kviečių pasėliuose išlieka aktuali tema, ypač dėl atsirandančio patogenų atsparumo fungicidams.

Žieminių kviečių lapų ligos reikšmingai sumažina asimiliacinį lapų plotą, o tai tiesiogiai lemia derliaus nuostolius. Nustatyta, kad dėl lapų dėmėtligių, jei jos nėra tinkamai kontroliuojamos, kasmet galima netekti iki 20 proc. produkcijos.

Kviečių dryžligė (lot. Pyrenophora tritici-repentis) yra viena svarbiausių žieminių kviečių lapų ligų, darančių didelę įtaką pasėlių produktyvumui. Be žieminių kviečių, šis patogenas taip pat gali pažeisti vasarinius kviečius, kvietrugius, miglines žoles: paprastąjį varputį ir paprastąją šunažolę.

Pradiniai ligos simptomai: mažos, gelsvai rudos arba rudos, pailgos ar rombo formos dėmelės su geltonu apvadu. Jos ilgainiui didėja ir gali susilieti. Šių dėmių centre visada būna tamsiai ruda dėmė, kuri aiškiau matoma žiūrint į pažeistą lapą prieš šviesą.

Palankiausios sąlygos kviečių dryžligei plisti susidaro vyraujant drėgniems orams, kai santykinis oro drėgnis viršija 95 proc., gausu rasos ir dažnai lyja. Ligos plitimui palanki aukšta oro temperatūra (20–25 °C), todėl ji intensyviausiai plinta vėlesniais kviečių augimo tarpsniais – nuo birželio antros pusės iki liepos.

Ligos plitimas intensyvėja, kai nėra laikomasi sėjomainos ir kviečiai atsėliuojami taikant minimalų žemės dirbimą arba sėjami tiesiogiai į ražieną – ligos užkratas išlieka ant augalų liekanų dirvos paviršiuje. Ligos plitimą riboti galima auginant atsparias veisles. Visgi, fungicidai išlieka pagrindine priemone siekiant užtikrinti efektyvią ligos kontrolę intensyvios žemdirbystės sistemose.

Šiuo metu ligų kontrolei žieminiuose kviečiuose yra naudojami fungicidai, priklausantys keturioms cheminėms grupėms: triazolų (DMI), strobilurinų (QoI), karboksamidų (SDHI) ir pikolinamidų (QiI).

Pasaulinė problema

Dažnas ir ilgalaikis fungicidų naudojimas sukelia selekcinį spaudimą, skatinantį atsparumo fungicidams vystymąsi patogenų populiacijose. Atsparumo atsiradimo riziką veikia ne tik kviečių dryžligės kontrolei atliekami fungicidų purškimai, bet ir fungicidų naudojimas kitų ligų kontrolei, pvz., trečiasis purškimas (dažnai vadinamas T3), skirtas varpų ligų kontrolei.

Atsižvelgiant į patogenų jautrumo apsaugos produktams mažėjimo riziką, kiekvienam purškimui labai svarbu atidžiai rinkti produktus, didžiausią dėmesį sutelkiant į veikliąsias medžiagas.

P. tritici-repentis jautrumo fungicidams pokyčiai siejami su mutacijų atsiradimu patogeno genome. Jos lemia sumažėjusį skirtingų cheminių grupių fungicidų veiksmingumą. Atsparios P. tritici-repentis populiacijos, ypač strobilurinų grupės fungicidams, jau nustatytos kai kuriose pasaulio šalyse.

Latvijoje fiksuota, kad 2025 m. daugiau kaip 90 proc. tirtų šio patogeno mėginių turėjo mutaciją G143A, patvirtinančią atsparumą pastarosios grupės fungicidams. Tyrimų duomenimis, šios mutacijos dažnis per pastaruosius penkerius metus penkerius metus padidėjo kelis kartus.

Lietuvoje trūksta nuoseklių ir išsamių P. tritici-repentis jautrumo fungicidams tyrimų, todėl nepakanka ir moksliniais duomenimis pagrįstos informacijos pasirinkti fungicidus. Šių tyrimų svarbą taip pat parodo Europos Komisijos strategija „Nuo lauko iki stalo“, pagal kurią numatomas 50 proc. cheminių pesticidų naudojimo sumažinimas iki 2030 m., o tai dar labiau siaurina veiksmingų fungicidų pasirinkimą.

Augalų apsaugos sąsajos su maisto sauga

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėjos prof. dr. Jurgitos Kulaitienės, maisto saugai ir kokybei svarbu, kad augalai būtų sveiki, nes tik tokie formuoja kokybiškus grūdus ir mažina mikrobiologinės taršos bei mikotoksinų susidarymo riziką.

Be to, atsakingai naudojami fungicidai ne tik padeda kontroliuoti ligas ir apsaugoti derlių kiekybiškai, bet ir užtikrina maisto saugą. Todėl augalų apsauga yra svarbi tiek derliaus kokybei, tiek vartotojų sveikatai.

Anot jos, didėjantis atsparumas mažina fungicidų veiksmingumą, todėl ligos gali būti nepakankamai kontroliuojamos. Pažeisti augalai yra labiau linkę į papildomą mikrobiologinę taršą, taip pat didėja mikotoksinų susidarymo rizika. Ilgainiui tai gali lemti dažnesnius grūdų kokybės neatitikimus.

Didėjantis atsparumas taip pat gali lemti intensyvesnį fungicidų naudojimą. Ar tai galėtų paveikti maisto saugą? Profesorės manymu, intensyvesnis fungicidų naudojimas gali didinti veikliųjų medžiagų likučių riziką grūduose ir kartu spartinti atsparumo vystymąsi. Tai apsunkina ligų kontrolę ir ilgalaikėje perspektyvoje gali neigiamai paveikti maisto saugą.

„Svarbu taikyti integruotą augalų apsaugą: naudoti atsparias veisles, laikytis sėjomainos, kaitalioti skirtingų veikimo mechanizmų fungicidus, stebėti ligų plitimą ir purkšti tik esant poreikiui. Tokios priemonės padeda išlaikyti fungicidų veiksmingumą.

Per mažas fungicidų naudojimas gali lemti ligų plitimą ir mikotoksinų kaupimąsi, kurie kelia didelę riziką sveikatai. Svarbiausia – ne minimalus, o tikslus ir pagrįstas fungicidų naudojimas“, – sako prof. dr. J. Kulaitienė.

Visą straipsnį apie kviečių dryžligę ir jos sukėlėjo jautrumą fungicams, maisto saugos aspektus skaitykite čia.