Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
BŽŪP
Europarlamente skinasi kelią naujų genomikos metodų įteisinimas Papildyta
Asociatyvi Pixabay nuotr.

Briuselis. Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, kurios palengvintų naujų genominių technologijų (NGT) taikymą augalams. Atverti kelią naujoms genetikos technologijoms Briuselį seniai ragino mokslininkai, selekcininkai ir žemdirbių organizacijos.  

Parlamentas patvirtino derybų su ES valstybėmis poziciją dėl NGT, keičiančių organizmo genetinę medžiagą, naudojimo sąlygų. Už tai balsavo 307 EP nariai, 263 buvo prieš ir 41 susilaikė. 

Būtų dvi augalų kategorijos

Šiuo metu visiems naujomis genomikos technologijomis išvestiems augalams taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). EP nariai pritaria pasiūlymui išskirti dvi NGT gautų augalų kategorijas ir joms taikyti atskiras taisykles.

Bioversija 2024 07 09 m7

Tokiu būdu NGT išvestiems augalams, kurie atitinka natūraliąją atranką (1 kategorija), nebus taikomi GMO teisės aktų reikalavimai, o kiti NGT gauti augalai (2 kategorija) bus toliau griežtai kontroliuojami.

Naujos veisimo technologijos iš esmės skiriasi nuo GMO, nes pastaruosiuose organizmuose naudojami transgenezės metodai, kai į augalų genomą įtraukiami kitų rūšių genai. O nauji metodai grindžiami genų redagavimu, kai koreguojamas esamas genomas, nenaudojant kitų rūšių genų. Selekcininkai teigia, kad šis metodas kur kas greitesnis ir tikslesnis, siekiant išvesti naujas veisles.

Beje, visai neseniai kelios dešimtys Nobelio premijos laureatų ir tūkstantis Europos mokslininkų parašė atvirą laišką, kuriame skatino Briuselį greičiau atverti kelią naujos genetikos technologijoms.

Europos maisto saugos tarnyba įvertino galimas NGT saugos problemas. Keletas NGT gautų produktų jau yra arba greitai bus pateikti rinkai už ES ribų (pvz., Filipinų bananai, kurie neruduoja ir kuriuos naudojant galima sumažinti maisto švaistymą ir išmetamo CO2 kiekį).

Privalomas ženklinimas

EP nariai pritarė, kad NGT augalų sėklų pakuotės būtų ženklinamos, o visų 1 kategorijos NGT augalų sąrašas būtų viešai skelbiamas internete.

Nors nebus privaloma ženklinti 1 kategorijos NGT išvestų augalų, europarlamentarai nori, kad praėjus septyneriems metams nuo teisės akto įsigaliojimo EK pateiktų ataskaitą apie tai, kaip keičiasi vartotojų ir gamintojų požiūris į naujuosius metodus.

EP nariai susitarė 2 kategorijos NGT augalams toliau taikyti daugumą GMO teisės akto reikalavimų, kurie yra vieni griežčiausių pasaulyje. Tarp šių reikalavimų – ir privalomas produktų ženklinimas.

Kita vertus, EP nariai nutarė paspartinti 2 kategorijos NGT augalų, kuriais tikimasi prisidėti prie didesnio maisto produktų tvarumo, rizikos vertinimą. Tačiau jie pabrėžė, kad turi būti laikomasi vadinamojo atsargumo principo.

Europarlamentarai sutinka, kad reikia drausti naudoti NGT išvestus augalus ekologinėje gamyboje, nes jų tinkamumas turi būti toliau tiriamas.

Siūloma visiškai uždrausti NGT gautų augalų, augalinės medžiagos, jų dalių, genetinės informacijos ir susijusių dalykų patentavimą, kad ūkininkai ir selekcininkai nepatirtų teisinio netikrumo ir didesnių sąnaudų.

Galimybė kurti geresnes augalų veisles

Po balsavimo pranešėja Jessica Polfjärd (Europos liaudies partija, Švedija) sakė: „Nauji genomikos metodai – itin svarbi priemonė, kuri užtikrins didesnį Europos apsirūpinimo maistu saugumą ir mūsų žemės ūkio produkcijos ekologiškumą.

Naujosiomis taisyklėmis bus sudarytos sąlygos kurti geresnes augalų veisles, kurios duotų didesnį derlių, būtų atsparios klimato kaitai ir kurioms reikėtų mažiau trąšų, pesticidų.

Tikiuosi, kad ES valstybės netrukus priims savo poziciją, kad šias taisykles galėtume patvirtinti prieš Europos Parlamento rinkimus ir suteiktume ūkininkams priemones, kurių jiems reikia žaliajai pertvarkai įgyvendinti.“

Galutinis teisės akto dėl naujų genomikos metodų tekstas bus priimtas po EP, Tarybos ir Komisijos derybų.

Draudimas Europai kainuotų po 300 mlrd. Eur kasmet

Ekspertai teigia, kad Europa, siekdama įgyvendinti žaliojo kurso ambicijas, galėtų veiksmingiau išnaudoti mokslo ir technologijų pažangą.

„Įgyvendinti žaliojo kurso tikslus įmanoma tik pasitelkiant mokslo laimėjimus. NGT – vienas iš įrankių, kuris sudarys sąlygas spartesniems pokyčiams augalininkystėje.

Šie nauji metodai leidžia greičiau ir efektyviau sukurti veisles, kurios bus atsparios ar bent jau atsparesnės daliai ligų ir kenkėjų, taip padės sumažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą nepakenkiant derliaus kokybei ir kiekybei.

Taip pat naujai sukurtos veislės galės pasižymėti ir sveikatai palankiomis savybėmis, pavyzdžiui, gruzdinant bulvytes nesusidarys sveikatai žalingas akrilamidas“, – teigia asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad daugybėje pasaulio regionų, išskyrus ES ir kai kurias Okeanijos valstybes, NGT jau naudojamas augalų selekcijoje. Todėl Europai įteisinti šį metodą tiesiog būtina, norint išsaugoti konkurencingumą.

„Jeigu Europa pati neturės galimybių išvesti atsparesnių veislių, jos bus sukurtos kitose šalyse ir įvežamos į Europą iš trečiųjų šalių. Mat galimybių atskirti, ar augalai išvesti tradiciniais, ar naujais selekcijos metodais, neįmanoma. Todėl draudimas tik lemtų Europos atsilikimą žemės ūkio srityje ir regionas prarastų savo konkurencingumą. O juk galime taikyti mokslo inovacijas ir turėti maisto saugos kontrolę savo rankose kartu išlaikydami Europos, kaip kokybišką maistą eksportuojančio regiono, lyderystę“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Neseniai atlikto tarptautinio tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad ES ekonomikai NGT taikymo draudimas kainuotų per 3 trilijonus eurų.

Ataskaitoje nagrinėjama, kokią naudą NGT sukurtų žemės ūkio, žaliavų, cheminių medžiagų, energetikos ir sveikatos sektoriuose nuo 2020 iki 2040 metų. Ekspertai pažymi, kad dėl NGT netaikymo ES galėtų patirti iki 300 mlrd. Eur metinių ekonominių alternatyviųjų sąnaudų, o per dešimtmetį ši suma gali išaugti iki 3 trilijonų eurų.

Mokslininkai ir institucijos: saugu taikyti NGT

Nors kai kurie skeptikai nerimauja, ar NGT naudojimas lemtų genetiškai modifikuoto maisto legalizavimą ES, ekspertai ramina, kad tai nėra tiesa, nes šie metodai skiriasi, o GMO Europoje ir toliau liktų draudžiamas, jo reglamentavimas nesikeistų. Tiesiog atskiri teisės aktai būtų sukurti NGT taikymui.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo, kad, palyginti su tradicine augalų selekcija, NGT nekelia naujos maisto saugos rizikos. Tam antrina ir mokslininkas, biotechnologijų įmonės „Caszyme“ bendraįkūrėjas ir mokslo direktorius dr. Giedrius Gasiūnas, kuris su profesoriumi Virginijumi Šikšniu atrado genų redagavimo įrankį, už kurį liko tik per plauką nuo Nobelio premijos.

„Gyventojai dėl NGT naudojimo galėtų būti ramūs, nes bus leidžiama įvesti tik tokias mutacijas, kurios gali atsirasti natūraliai, pavyzdžiui, susidarančias kai DNR pasikeičia dėl aplinkos poveikio (pavyzdžiui, saulės UV spinduliuotės) arba kryžminantis artimoms augalų rūšims.

Tiesiog su mokslinių technologijų pagalba šis procesas vyksta greičiau ir tiksliau, nes pritaikant vadinamąsias genų žirkles tik iškerpamas nenaudingas genas arba įterpiamas norimas tokio pat ar itin artimo augalo genas. Visa tai vyksta ir natūraliai gamtoje – tiek augaluose, tiek tarp žmonių ar gyvūnų ląstelėse“, – aiškina dr. G. Gasiūnas. 

Pasak jo, NGT natūralumą atskleidžia ir tai, kad atpažinti, ar naujas augalas turi natūraliai, ar mokslinėje laboratorijoje redaguotą genomą – neįmanoma.

„Nėra jokio būdo ar įrangos, kuri leistų tai nustatyti, nes toks genų redagavimas vyksta ir natūraliai dėl aplinkos poveikio ar kryžminantis augalams“, – sako dr. G. Gasiūnas.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos