Kalėdos – darbymetis ūkininkams, kurie augina, perdirba ir parduoda ūkiuose užaugintą produkciją. Natūralius vietinius produktus ir gaminius švenčių stalui bei dovanoms vis labiau atranda miestų gyventojai.

Pačių užaugintos produkcijos tvaraus perdirbimo keliu žengia jaunas, dinamiškas, aukštos pridėtinės vertės specializuotas ūkis „Slėnio uoga“ (Klaipėdos r.). Jį įkūrusi Rumbučių šeima veiklą pradėjo nuo 18 rūšių uogų ir vaisių auginimo bei tiesioginio pardavimo. Nuo 2023-iųjų ūkio asortimentą papildė ir grybai – valgomieji danteniai (kitaip – šitakiai).

„Mūsų ūkis dar jaunas, auginame nuolatinius klientus, kurie vertina vietos ūkininkus ir jų darbą. Šiandien pirkėjas aktyviai ieško lietuviškos produkcijos ir etiško vartojimo galimybių. Mūsų uogas pirkėjai rezervuoja iš anksto, dar prieš joms sunokstant – tai aiškus signalas apie didėjantį pasitikėjimą ir norą palaikyti smulkiuosius gamintojus. Vartotojai nori žinoti, kur ir kaip auga jų būsimas maistas“, – sako Deividas Rumbutis.

Renata ir Mindaugas Vilimai (Kupiškio r.) daug metų puoselėjo pieno ūkį, o keletą avilių laikė tik savo reikmėms. Tačiau vieną dieną karvės iškeliavo į kitus ūkius ir šeima atsidėjo bitininkystei. Atsiradusį laisvą laiką Renata išnaudojo naujoms idėjoms generuoti – taip ūkyje šalia natūralaus medaus prasidėjo ir kitų bičių produktų gamyba. 

R. Vilimienė sako, kad sėkmės receptas – naujos idėjos, asortimento plėtra ir kokybė, vietiniai ištekliai, aktyvi komunikacija su klientais ir didžiulis įdirbis, kurio reikia norint išpopuliarinti vietinę produkciją.

D. Rumbutis ir R. Vilimienė sutinka, kad vartotojai vis labiau atsigręžia į natūralius lietuviškus produktus, tik reikia gebėti juos pateikti ir įtikinti pirkėją. 

Trumposios grandinės – ateities maisto tiekimo modelis 

Ūkis „Slėnio uoga“ įsikūręs strategiškai palankioje vietoje – šalia Klaipėdos, tad turi galimybę produkciją tiekti tiesiogiai vartotojams, eliminuojant ilgus sandėliavimo ir transportavimo etapus.

„Šviežumas ir trumpas pristatymo laikas yra dideli privalumai. Tai skatina ūkininko ir pirkėjo tiesioginį ryšį, ugdo pasitikėjimą, skaidrumą ir leidžia užtikrinti maisto saugą nuo ūkio iki stalo. Tai ir yra trumposios tiekimo grandinės esmė – vietinė produkcija pirkėją pasiekia per itin trumpą laiką, užtikrinant aukščiausią maisto vertę ir skonį“, – sako D. Rumbutis. 

Jis mato didžiulį trumpųjų tiekimo grandinių plėtros potencialą. Jas skatins didėjantis visuomenės dėmesys kokybei, vietinei ekonomikai ir sveikatingumui: „Manau, tai yra ateities maisto tiekimo modelis. Kuo greičiau ir tiesiogiai šviežiausia produkcija pasiekia pirkėją, tuo laimingesnis ir labiau įsitraukęs jis yra, o tai lemia sėkmę ūkininkui.“ 

Pagrindinis iššūkis, anot Deivido, yra laiko sąnaudos. Tiesioginiai pardavimai reikalauja papildomo laiko bendravimui, logistikai ir rinkodarai, ypač kai jis pats, kiti šeimos nariai turi ir kitų darbų. Tačiau Deividas tai mato kaip investiciją, o ne kaip trūkumą: „Tiesioginis bendravimas su klientais ir teigiamas grįžtamasis ryšys visiškai atperka įdėtas pastangas. Pasitikėjimo kūrimas yra mūsų prioritetas.“

Produkcijai pristatyti Deividas aktyviai naudoja įvairius kanalus – tiek skaitmeninius, tiek gyvą bendravimą mugėse, turguose, degustacijose. Jis priduria, kad ir vaikai, pamėgę rankų darbo džiovintas vaisių ir uogų juosteles, yra puikūs jų kokybės ambasadoriai. Deividas taip pat aktyviai komunikuoja feisbuke, specializuotoje platformoje kaimasinamus.lt. 

„Socialiniai tinklai ir internetinė parduotuvė kaimasinamus.lt yra pagrindiniai kanalai skleisti žinią apie mūsų asortimentą ir vizualizuojant produkciją, norint pasiekti tikslinę auditoriją, ieškančią unikalių, rankų darbo dovanų ir vietinio maisto. Tai veikia kaip virtuali vitrina.
Ūkininkų turgeliai ir mugės suteikia neįkainojamą tiesioginio kontakto ir degustacijos erdvę, kur užsimezga asmeninis ryšys su pirkėju. Abiejų kanalų sinergija yra esminė“, – savo patirtimi dalijasi jaunas ūkininkas. 

Prieš didžiąsias metų šventes vartotojai ieško valgomų dovanų, kurios būtų vietinės kilmės ir su autentiška lietuviška istorija. Vis daugiau verslų renkasi socialiai atsakingas dovanas, palaikydamos smulkiuosius gamintojus. „Mums tai – didžiausias įvertinimas“, – sako D. Rumbutis.

Populiariausia „Slėnio uogos“ ūkio prekė dovanoms – džiovintų juostelių rinkinėliai, supakuoti dovanų maišeliuose. Tai sveikatai naudinga dovana, gaminama iš tvariai užaugintų uogų be pridėtinio cukraus ir priedų. 

O pats Deividas kalėdinę dovaną „iš ūkininko rankų“ sudarytų iš subalansuoto rinkinio: natūralios vaisių-uogų juostelės (pastilės) perdirbamoje dovanų pakuotėje ir džiovinti valgomieji danteniai gurmaniškai užtepėlei ar kitiems patiekalams pasigaminti.

Bitininkų filosofija: mažiau yra daugiau 

„Pirkėjai ieško ne tik natūralių, rankų darbo, bet ir unikalių produktų, be to, gražiai supakuotų. Paprastu medumi jau nesužavėsi“, – juokiasi R. Vilimienė.   

Kadangi kliento noras tolygus įstatymui, energinga ūkininkė pasistengė – dalį ūkyje išsukto medaus išpilsto į pačios pagamintus vaškinius indus. Ekologiški, vizualiai gražūs įvairių formų vaško indeliai su medumi visiškai pasiteisino. 

Ji taip pat gamina bičių produktais praturtintą kremą (su savo pačios užaugintomis žolelėmis), muilą, kurie papildo paprasto ir medaus su liofilizuotomis uogomis bei kitų medaus produktų asortimentą. „Privalome turėti didesnį asortimentą, kad būtume įdomūs ne tik prieš Kalėdas. Nors šis metas yra pats aktyviausias prekybos atžvilgiu“, – dalijasi mintimis Renata. 

Ji neslepia – kad turėtų tai, ką turi dabar, reikėjo įdėti labai daug pastangų. Dėl savo žinomumo turėjo dirbti ištisus metus rengdama edukacijas, gyvas transliacijas feisbuke, bendraudama su žmonėmis. Nuolat vyksta į Balsių bendruomenės (Vilniaus r.) tradicines muges. Be to, tenka nuolat mokytis dirbti su socialiniais tinklais, išnaudoti dirbtinio intelekto siūlomas galimybes.

Renatos ir Mindaugo verslo filosofija – mažiau yra daugiau. Jie atsisakė pasiūlymo dirbti su didesniais medaus tiekėjais, baimindamiesi, kad masinė gamyba pakenks produktų kokybei ir natūralumui. „Masinė gamyba manęs nedomina, nes ji gadina gerą produktą, – tokio požiūrio laikosi ūkininkė. – Geriau mažiau uždirbsiu, bet tikrai žinosiu, kad kiekvienam, atsidariusiam mūsų medaus indelį (tarkime, su mėtomis ar šaltalankiais), nereikėtų skaityti etiketės, kad suprastų, ką valgo.“  

Bitininkė pataria nepirkti didelio kiekio vienos rūšies medaus, o rinktis po kilogramą įvairių rūšių – vasaros, rudens, įvairių skonių, kad būtų galima paragauti ir pajusti skirtingus skonius. Verta išbandyti ir kitus be galo vertingus bičių produktus – bičių duonelę, žiedadulkes. Ateinančios šventės – geriausia tam proga.

Skatina smulkių ūkių bendradarbiavimą

Trumpųjų tiekimo grandinių plėtrai, smulkiesiems ūkiams yra numatyta ir europinė parama. „Kiekvienas smulkus  ūkis gali tapti didelės sėkmės pradžia – tereikia drąsos augti, bendradarbiauti ir pasinaudoti galimybėmis. Labai smulkūs ūkiai, be kitų Strateginio plano galimybių, gali kreiptis paramos ir pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Tai puiki galimybė įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos ar gauti finansavimą projekte numatytai veiklai, būtinų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui ir panašiai“, – sako Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyr. specialistas Žilvinas Jasiulevičius. Iki š. m. gruodžio 30 d. kaip tik renkamos paraiškos šiai paramai gauti.

Jis pabrėžia, kad šia priemone yra skatinamas labai smulkių ūkių bendradarbiavimas – už tai suteikiama papildomų atrankos balų. Balai taip pat suteikiami kuomet vykdoma ekologinė gamyba; mišrios specializacijos ūkiui; kuomet investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimo inovacijas; kuomet vykdomas ūkyje pagamintų ar užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas; gamyba pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos (NKP) reikalavimus.    

Iki 2025 m. pabaigos galima teikti paraiškas ir intervencinei paramos priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“.

Europos Sąjungos paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė pabrėžia, kad parama šiai priemonei padeda ūkininkams tapti labiau matomiems vartotojų rate, t. y. siūlomų investicijų  pagalba, susikooperavę jie gali įsirengti fizinę arba virtualią šviežio maisto parduotuvę, įsigyti pardavimams vykdyti reikalingą įrangą, paskirti  projekto vadovą, kuris būtų atsakingas už sėkmingą projekto plėtrą ir naujų klientų paiešką, taip pat mokėti darbo užmokestį pardavėjui, viešųjų pirkimų organizatoriui, vykdyti produkcijos logistiką.

Šios intervencinės priemonės svarbiausias tikslas – remti žemės ūkio subjektų bendradarbiavimą, vykdant savo ar partnerių valdose užaugintos produkcijos pardavimus trumpiausiu keliu. 

„Parama apima daug smulkaus ir vidutinio verslo pagalbos vykdymo segmentų, kurie prisideda prie ūkio konkurencingumo augimo. Pavyzdžiui, vienam  ūkininkui, ypač smulkiam, įsigyti  prekybai reikalingą transporto priemonę gali būti neįveikiama ir neracionalu, nes tiekdamas į rinką tik vienos rūšies produkciją ir neužtikrindamas platesnio prekių asortimento bei kiekio, jis tiesiog ne visada gali gauti didžiausią įmanomą ekonominę grąžą už įsigytas investicijas. Kai tuo tarpu susikooperavus drauge su keliais ūkiais, galimybė vykdyti sėkmingesnį verslą tampa labiau apsaugota dėl nevienodo ūkių gyvybingumo ir kitų rizikos veiksnių“, – paaiškina N. Padvaiskaitė.