Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Maistas
Skanaus! Zofijos Cironkienės šilkinė košė

Kartais veiklius žmones įsivaizduojame tik be atilsio triūsiančius prie krūvos popierių ar įvairiuose susitikimuose, tad apie jų kasdienį kiekvienam nesvetimą gyvenimą žinome nedaug ir net nesusimąstome, kad jie tokį turi.

Lietuvos daržovių augintojų asociacija, vienijanti tiek stambiausius, tiek smulkiuosius daržovių ir bulvių augintojus, susikūrė 1998 metais. Asociacijos administracijai Zofija Cironkienė vadovauja nuo 2000 metų.

Kalbantis daržovių derlius dar ne visas buvo nuimtas ir galutiniai skaičiai dar nesugulę statistinėse lentelėse. Vis dėlto gerų žinių Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė daržovių valgytojams neturėjo.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Daržovės pabrango

Derliai šiemet gerokai mažesni, nes pavasaris buvo šaltas, užsitęsęs, paskui užklupo sausringas laikas. Vasara buvo karšta, kaitri, užplūdo kenkėjai ir ligos. O apsaugos priemonių nuo kenkėjų nėra. Be to, ir dėl kenkėjų susigaudyti nebuvo lengva, nes kai kur jie puolė pirmą kartą. Taigi iššūkių netrūko.

Atsižvelgdama į sezono ypatybes, Z. Cironkienė mano, kad reikia vėl kitaip rinktis veisles, bandyti tas, kurios ištveria kaitrą, nes, pavyzdžiui, lauko salotų derlius šiemet – tikras vargas.

„Augintojai buvo atsirinkę vėsesniems orams pritaikytas ir trumpesnės vegetacijos veisles, o per karščius jos dar greičiau augo, staigiai baigėsi jų vegetacija – ir derliaus nėra, – sako direktorė. – Taigi, augintojams reikia atsitraukti nuo darbų ir pasižvalgyti po kitas šiltesnes šalis, ką ten ūkininkai augina, kas pasiteisino, o judėjimas ribotas, tad ir patirties sėmimosi galimybių mažai. Mes neturime eksperimentinės stoties, kurioje būtų galima daryti bandymus ir augintojams pateikti rekomendacijas. Augintojai patys po kruopelytę renka informaciją ir diegia savo ūkiuose.“

Šiemet bulvės smulkios, derlius mažas, tad vartotojams teks prie to prisitaikyti. Gal ir pamėgs tokias. Bulvės, ko gero, bus pačios brangiausios ir ne tiek jų daug.

Vadovė sako, kad reikia naudotis proga ir rinktis tai, ko galima šiomis dienomis rasti daugiausia. Ir parduotuvėse, ir iš ūkininkų galima įsigyti, nes plotai didžiuliai – moliūgų. Atsivalgykime jų. Tuo labiau, kad ir kaina panaši kaip ir praėjusiais metais. Stebint savaitės tendencijas matyti, kad moliūgų kaina krinta.

Šiemet daržovės visos yra palyginti brangios, nors tai ne mėsos ar kokių brangiųjų produktų kaina. Tačiau net vertinant pačių augintojų kainą (o nukeliavusios į prekybos centrus jos dar labiau pabrangsta), pavyzdžiui, vadinamosios cepelininės (didesnės) bulvės iš augintojo šiemet kainuoja 30 centų.

Mažų bulvyčių augintojo kaina yra 20 centų. Plautos morkos, kopūstai šiemet taip pat brangesni. Net burokėliai, kurių kaina visada buvo pastovi ir įkandama (tik žmonės labiau renkasi vakuumuotus, o ne šviežius), šiemet pabrango. Pernai iš ūkio buvo 10–20 centų, šiemet – 20–30 centų.

Vadinasi, perdirbtos daržovės atitinkamai bus brangesnės. Tai liūdina, bet kai situacijos pakeisti negalime, pasidžiaukime tuo, ką turime ir pasimėgaukime skoniu ir artimųjų draugija.

Šilkinė košė

Šilkinės košės variantų yra ne vienas. Z. Cironkienė šią košę ir kitus kruopų patiekalus valgė nuo mažens, nes jos babytė mėgo perlines kruopas, tad daug ką iš jų virė, pvz., sriubas. Babytė mirė, kai mergaitė buvo penktoje klasėje, tad nemažai jos gamintų patiekalų ji dar ir dabar prisimena.

Pasirodo, šis patiekalas aktualus, jaunosios kartos įvertinimo sulaukė ir šiais laikais. Tai įvyko per Zofijos anūko gimtadienį, kurio tema pasirinkta kareiviška. Seneliai tokia proga, žinoma, nedvejodami išvirė kareivišką košę. Nors greičiausiai kareivinėse tokios košės negausi, bet į temą ji labai tiko. Buvo nedidelis nuogąstavimas, kad miesto žmonės (tiek vaikai, tiek tėvai) tokio šventinio patiekalo gali nesuprasti. Zofija pasinaudojo senuoju babytės receptu. Tiesa, užsiminė, kad viską daro iš akies ir tikslių proporcijų nelabai žino. Košė sulaukė net ne sėkmės, o triumfo. Buvo kas nesitraukė ilgai nuo puodo...

Košės receptas su jaunesniąja Cironkų dukra yra nukeliavęs ir į Angliją. Beje, ji gamina ir daugiau košių iš perlinių kruopų, kurias vadina perlotais (pasiskolinus iš rizotų).

Reikės

  • Stiklinės perlinių kruopų (dviejų asmenų šeimai užtenka ir kitai dienai);
  • šviežių (ne rūkytų) lašinukų spirgučiams (anot Z. Cironkienės babytės, skaniausi spirgučiai iš pažandžių, tik reikia nulupti odelę);
  • 3 svogūnų;
  • 2 šaukštų grietinės;
  • 2–3 bulvių;
  • 1 stiklinės pieno;
  • druskos;
  • mėgstamų prieskonių.

Gaminimas

Perlines kruopas galima iš vakaro pamirkyti vandenyje.

Nupilame nuo kruopų vandenį, įpilame švaraus ir išverdame perlines kruopas į jas įdėję žiupsnelį druskos. Per tą laiką reikia paspirginti spirgučių: supjaustyti lašinukus nedideliais kubeliais, suberti į keptuvę, tada supjaustyti keletą svogūnų ir taip pat suberti ant lašinukų, jiems baigiant kepti įkrėsti porą šaukštų grietinės, pagardinti mėgstamais prieskoniais.

Kai perlinės kruopos išverda, smulkia tarka sutarkuojame 2–3 bulves (atsižvelgiant, kiek kruopų virėme). Zofija sako, kad nemėgsta daug tarkių, jai jie tik kaip rišamoji patiekalo dalis. Beje, tiktų ir sutarkuota morka. Po truputį tarkius pilame į ant silpnos kaitros verdančią perlinių kruopų košę ir intensyviai maišome, įpilame pieno ir užverdame. Taip košė tampa baltesnė, skonis – švelnesnis – tikras šilkas gomuriui.

Vis maišant ir maišant, kad nesviltų prie puodo dugno, reikia ragauti. Kai jau nebetraška tarkiai, tada supilami spirgučiai. Viskas gerai išmaišoma, uždengiama ir viryklė išjungiama. Leidžiama kelias minutes pabrinkti ir prašom valgyti.

Pabandykite, nenusivilsite.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos