Kiaušiniai – vertingas maisto produktas, aprūpinantis žmogaus organizmą visų pirma baltymais – jų sudėtyje yra 1 000 skirtingų baltymų. Kiaušiniuose taip pat yra daug būtinųjų riebalų rūgščių, natūralių antioksidantų, mikroelementų. 

Sudarant specialias lesalų receptūras, naudojant tinkamai parinktus lesalų priedus, kiaušinių maistinę vertę galima dar pagerinti, papildant juos jodu ir selenu. Šie mikroelementai dalyvauja svarbiausiuose žmogaus fiziologiniuose procesuose, o jų stoka gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus. 

Apie 0,5–1 mlrd. pasaulio gyventojų mityboje trūksta seleno, todėl didėja širdies ir kraujagyslių, skydliaukės, raumenų, imuninės sistemos ligų rizika, blogėja pažintinės funkcijos, vaisingumas ir atsparumas infekcijoms. 

Jodas yra kitas žmogaus organizmui būtinas mikroelementas – jis dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje. Jodas reguliuoja medžiagų ir energijos apykaitą, audinių diferenciaciją, vaikų protinį ir fizinį vystymąsi bei jų augimą. 

Dvidešimt penkiose pasaulio valstybėse selenas privalomai naudojamas pašaruose, siekiant šiuo mikroelementu papildyti pieną, mėsą, kiaušinius. 

Pagal projekte „Seleno ir jodo pernašos į kiaušinius metabolinio efektyvumo kontrolė, taikant DI technologijas ir šių būtinųjų mikroelementų bioprieinamumo vertinimas“ numatytus tikslus ir uždavinius atliktas vištų lesinimo bandymas, siekiant padidinti jodo ir seleno kiekius kiaušiniuose.

Tam buvo sukurtos naujos lesalų ir premiksų receptūros. Vištų lesinimo bandymas atliktas UAB „Vievio paukščiai“. Kontrolinės ir tiriamosios grupių premiksus pagamino UAB „Biofabrikas“. 

Kontrolinė ir tiriamoji grupės (po 4 889 vištas) buvo lesinamos vienodos sudėties lesalais, tačiau tiriamosios grupės lesaluose buvo 3 mg/kg jodo, 0,25 mg/kg neorganinio seleno ir 0,2 mg/kg organinio seleno. Bandymas truko 4 mėnesius, o mikroelementų kiekiai lesaluose ir kiaušiniuose buvo nustatomi LUFA-Kiel laboratorijoje (Vokietija).

Seleno ir jodo kiekiai buvo nustatyti žaliuose ir 10 minučių virtuose kiaušiniuose, analizuojant visą kiaušinį ir atskirai baltymą bei trynį.
Bandymo rezultatai parodė, kad į lesalus papildomai įdėjus 3 mg/kg jodo ir 0,2 mg/kg organinio seleno, tiriamosios grupės vištų dėslumas šiek tiek padidėjo (0,52 proc.), taip pat 1,23 proc. padidėjo vidutinė kiaušinio masė. 

Palyginti su kontroline grupe, tiriamosios grupės kiaušininiuose nustatytas didesnis jodo ir seleno kiekis. Jodo kiekis tiriamosios grupės kiaušiniuose buvo 2,2 karto, seleno – 1,5 karto didesnis. 

Jodo ir seleno kiekis tiriamosios ir kontrolinės grupės kiaušiniuose

Jodo ir seleno biologinio prieinamumo eksperimentas

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete atlikus dvigubą aklą atsitiktinių imčių tyrimą SEJOD vertinta, kaip jodu ir selenu papildyti kiaušiniai veikia šių mikroelementų kiekį žmogaus organizme, remiantis jų išsiskyrimu su šlapimu. Tyrime dalyvavo 130 sveikų 18–45 m. suaugusiųjų. Jie buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės dalyviai 5 dienas kasdien valgė po papildytą, kitos – po standartinį kiaušinį. 

Prieš tyrimą jodo trūko 74,8 proc., o seleno – net 93,3 proc. dalyvių. Po 5 dienų intervencijos jodo kiekis tiriamosios grupės žmonių šlapime reikšmingai padidėjo. Vidutinis santykis padidėjo iki 93,41 µg/gCr, paros išsiskyrimas  – iki 161,85 µg/24 h. Šlapimo paros išsiskyrimas parodė, kad seleno padaugėjo 2,13 µg/24 h, nors santykio pokytis (1,09 µg/gCr) buvo nereikšmingas. 

Tyrimas patvirtino, kad vartojant jodu ir selenu papildytus kiaušinius galima reikšmingai padidinti jodo kiekį organizme. Seleno pokyčiai, nors buvo mažesni, tačiau taip pat reikšmingi. Tai rodo, kad biofortifikuoti kiaušiniai gali būti perspektyvus sprendimas siekiant pagerinti gyventojų mitybą ir sumažinti jodo bei seleno trūkumą.

Bandymai atlikti vykdant projektą „Seleno ir jodo pernašos į kiaušinius metabolinio efektyvumo kontrolė, taikant DI technologijas ir šių būtinųjų mikroelementų bioprieinamumo vertinimas“ (Nr. 35BV-KK-22-1-05009).

Prof. dr. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, prof. habil. dr. Romas Gružauskas

KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centras

Doc. dr. Lina Zabulienė

VU Medicinos fakultetas