Advento išvakarėse - apie sėmenų aliejų
2019-11-29

Prienų r.Netrukus prasidės keturias savaites truksiantis advento laikotarpis ir jei laikytumėmės senovinių lietuvių tradicijų, tai riebalus šį pasninko mėnesį mums galėtų atstoti tik sėmenų aliejus. Tačiau jo ant mūsų stalo greičiausiai atsiras dėl kitų priežasčių.

Ir pirmiausiai dėl to, kad žiemą keičiasi racionas ir jame labai dera sėmenų aliejus. Jis pilamas į košes, raugintų kopūstų, sūdytų grybų, virtų bulvių, pupelių ir žirnių, morkų ir burokėlių salotas, žodžiu, žieminius ir pasninko patiekalus.

Jau penkioliktus metus sėmenų aliejų Prienų turguje pardavinėjantys ūkininkai Asta ir Valdas Mockevičiai iš Babronių kaimo (Prienų r.) sako pastebėję ir dar vieną naują tendenciją: dabar sėmenų aliejus pakankamai aktyviai perkamas ir visais kitais sezonais. Pirkėjai jį vartoja dėl sveikatos.

Vaderstad 12 05

Tai gal linai sugrįžta į ūkininkų žemes? Asta nelinkusi kalbėti apibendrintai, bet prisipažįsta, kad neketina atsisakyti dar vyro tėvų pradėtos tradicijos spausti sėmenų aliejų ir jis šiandien turguje yra tarp paklausiausių prekių.

Ūkininkai pirmenybę teikia savo sėmenų aliejui

Mockevičiai linus augina patys. Pasėliai užima 5 hektarus žemės iš dirbamų 40-ies. Šiemet linų sėmenų derlius nebuvo pats didžiausias, būna ir geriau, bet Asta sakė, kad skųstis jie nelinkę. Įprasta, kad vienais metais užauga geriau vienos kultūros, kitais kitos. Kadangi ūkininkai augina jų gana įvairių, tai derliai ir kompensuoja viena kitą. Linams, kaip ir visiems augalams reikia priežiūros, tačiau sudėtingiausia būna juos nukulti, tam būtina tinkamai paruošti kombainą. Tačiau dabar, kai šeima jau turi savo kombainą, neliko ir šios problemos.  

„O koks grožis, kai linai žydi... Vaizdas tiesiog nepakartojamas. Tuomet atrodo, kad dangus nusileido ant žemės – užburianti mėlynė“, – grįžta į vasaros nuotaikas pašnekovė ir prisipažįsta, kad labai vertina ir pati dažnai nešioja lininius drabužius.

Ūkininkai Mockevičiai aliejų spaudžia pas kitus linų sėmenų augintojus Šakiuose, aliejus yra šalto spaudimo ir palyginti trumpai galioja. Todėl pilstomas į įvairaus dydžio buteliukus, kad žmonėms būtų patogu jo įsigyti, nereikėtų iš karto pirkti didelio kiekio.

Asta Mockevičienė Prienų turguje jau užgyvenusi nuolatinį aliejaus ir kitų ūkio siūlomų produktų pirkėją

Turguje linų sėmenų aliejus perkamas stabiliai, o dalis pirkėjų nuolatiniai. Šeimai visiškai užtenka jį realizuoti tiesiog turguje, kuriame pardavinėja ir visas kitas savo ūkyje užaugintas kultūras. Kaip jau minėta, žmonės šį aliejų pradėjo naudoti net ir vasarą, bet Asta tuo nesistebi, nes jų šeima irgi naudoja tik sėmenų aliejų ištisus metus ir netgi ant jo kepa.

Tai kelia turbūt pačias didžiausias diskusijas ir tarp vartotojų. Bet ūkininkė juokiasi, jog jie elgiasi kaip italai su savo alyvuogių aliejumi. Ant jo irgi nerekomenduojama kepti, bet kitokio aliejaus nei alyvuogių italų šeimoje nerasi. Taip ir ūkininkų Mockevičių šeimoje – virtuvėje tik sėmenų aliejus.

„Žinoma, visada atsiras žmonių su kitokia nuomone ir jų teisė kitaip manyti, bet mes vartojame tai, ką gaminame“, – sakė Asta. O pokalbį vis pertraukinėjo pirkėjai buteliukas po buteliuko perkantys aliejų, sėmenis, grikius, pupeles, žirnius ir visa kita, ką galima rasti ant šių ūkininkų šeštadieninio prekystalio Prienų turguje.

Išskirtinės linų sėmenų aliejaus savybės

Šaltai spaustas sėmenų aliejus visame pasaulyje vertinamas kaip maisto papildas ir kaip profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų ar negalavimų. Jis – vienas svarbiausių riebalų rūgščių Omega-3 šaltinis(turi du kartus daugiau nei žuvų taukai). O šios rūgštys ne tik padeda apsisaugoti nuo aterosklerozės, aukšto kraujospūdžio ir širdies ligų, bet ir skatina susikaupusių riebalų sudeginimą. Tyrimais nustatyta, kad Omega-3 riebalų rūgštys padeda transportuoti riebalus į ląsteles, kur jie paverčiami energija. Tokiomis nepakeičiamomis savybėmis nepasižymi nė vienas aliejus.

Labai svarbi sėmenų aliejaus sudedamoji dalis yra ir fitoestrogenai – veikliosios skaidulinės medžiagos, saugančios organizmą nuo virusų, bakterijų, grybelių ir vėžio. Dėl to jis taip pat gali būti naudingas stabilizuojant moters organizme hormonų pusiausvyrą ir kaip profilaktinė priemonė nuo krūties vėžio. Labai daug skaidulinių medžiagų turintis aliejus stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą.

Be to, jis gydo tuberkuliozę, chronišką kolitą, artritą, radikulitą, odos įtrūkimus, pleiskanojimą. Sėmenų aliejus, kuriame gausu biologiškai aktyvių polisterolių, mažinančių cholesterolio kiekį, yra efektyvus gydant prostatą ir storosios žarnos vėžį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Visi jame esantys komponentai naudingi sveikatai: mažina riziką susirgti širdies ligomis, saugo nuo aukšto kraujospūdžio, slopina sąnarių, odos ir inkstų uždegimo procesus ir t. t.

Pirkėjų patogumui sėmenų aliejus pilstomas į įvairaus dydžio talpas

Aliejui nenusileidžia ir sėmenys

Linų sėmenys nuo seno irgi vertinami dėl juose esančių riebalų, kuriuose gausu riebiųjų rūgščių. Ypač daug randama polinesočiųjų riebiųjų alfa-linoleninės ir linoleninės rūgšties. Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.

Linų sėmenyse yra ir organizmui gyvybiškai svarbių amino rūgščių, kurios būtinos baltymų, kolageno sintezei. Jų ypač reikia augančiam ir sportuojančiam organizmui. Šios rūgštys pagerina odos būklę, greičiau auga plaukai, mažėja priešmenstruacinio sindromo, osteoporozės požymiai, gerėja miegas, normalizuojasi centrinės nervų sistemos veikla, didėja organizmo atsparumas.

Dar vienas linų sėmenų privalumas – jose esančios skaidulos, kurios labai svarbios žmogaus organizmui. Jos mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, taip saugodamos nuo aterosklerozės, gerina ir aktyvina žarnyno veiklą, mažina jame puvimo procesus, nukenksmina tulžies rūgštis, kurių perteklius valgant riebų maistą kenkia žarnų gleivinei, detoksikuoja organizmą – sujungia sunkiuosius metalus ir padeda juos pašalinti su išmatomis.

Linų sėmenys dėl jose esančios fenolio rūgšties, lignanų ir flavonoidų veikia ir kaip antioksidacinė, priešvėžinė ir antimikrobinė medžiaga, o dėl esančių vitaminų ir mineralų padeda išvengti išsekimo, mažakraujystės, sumažina vėžio riziką, atitolina senatvę.

Linų sėmenyse esančios dietinės skaidulos didina maisto tūrį, sukelia sotumo pojūtį ir slopina apetitą. Juose yra yra maistinės celiuliozės, lecitino bei gleivinamųjų medžiagų. Maistinė celiuliozė ne tik didina maisto tūrį, bet ir slopina riebalų bei cholesterolio pasisavinimą žarnyne, gerina virškinimą. Lecitinai atlieka svarbų vaidmenį riebalų apykaitoje, mažina nutukimą. Gleivinamosios medžiagos padeda organizmui „apsivalyti“ nuo toksinų, susidarančių vykstant puvimo ir rūgimo procesams, neleidžia kauptis šlakams, o tai itin svarbu besilaikantiesiems dietos.

Ko reikia linui?

Įdomumo dėlei verta prisiminti, kad rašytiniuose šaltiniuose teigiama ir archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad linai mūsų šalies teritorijoje auginami jau apie 4 tūkst. metų. Visų pirma juos vartodavo valgiui, nes linų sėklos yra skanios ir maistingos. Tačiau dar tuomet, kai linų specialiai nesėdavo, žmonės pastebėjo, kad bestovėdami laukuose šie augalai atsiklojėja ir iš jų galima gauti pluošto.

Kol nemokėta austi ir megzti, iš šio pluošto buvo gaminami tinklai žvejybai, vejamos virvės. Kai susiformavo valstiečių ūkiai, žmonės linus augino sau ir turėjo atiduoti duoklę dvarui sėmenimis bei pluoštu. Drabužiai, buitiniai audiniai, paklodės, staltiesės, rankšluosčiai, puošybinės juostos, nuometai – viskas buvo gaminama iš linų. Ne veltui  šio augalo lotyniškasis pavadinimas „Linum usitatissimum“ lietuviškai reiškia „plačiai naudojamas“.

Linininkystei plėtoti ilgą laiką Lietuvoje buvo tinkamos sąlygos, bet dabar klimatas keičiasi ir tai nėra palanku linams

Linininkystei plėtoti ilgą laiką Lietuvoje buvo tinkamos sąlygos, bet dabar klimatas keičiasi ir tai nėra palanku linams. Linams augti užtenka 20–22 ºC nekarštų orų ir reikia daug drėgmės. Anksčiau vasaros būdavo lietingos ir nelabai karštos. Todėl linai užaugdavo geri ir aukšti. Dabar dažnai karščiai pakyla iki 30 ºC, o kritulių nebūna mėnesį ir ilgiau, o tai skurdina linų derlių.

Linams auginti reikia derlingos, bet negausios azotu ir svarbiausia – nepiktžolėtos dirvos. Šiems augalams reikia fosforo, kalio, nes besiformuodamas pluoštas sunaudoja daug šių medžiagų. Tačiau azoto reikia tik pačiam augimui. Jo padauginus mažėja išeiga ir nukenčia pluošto kokybė.  

Anksčiau, jei žmonės ruošdavosi linus sėti į dirvoną, prieš tai laikydavo pūdymą. Jame kaip trąšos likdavo supuvusių žolių liekanos.

Linų sėmenų krekeriai

  • Po pusę stiklinės skrudintų ir maltų linų sėmenų, 3 stiklinės miltų, šaukštelis kepimo miltelių, šaukštelis druskos, stiklinė pieno, 100 g minkšto sviesto arba margarino.
  • Į dubenį suberkite skrudintus ir maltus linų sėmenis, miltus, kepimo miltelius, druską ir sviestą ar margariną. Gerai išmaišykite, supilkite pieną ir minkykite, kol gausite minkštą tešlą. Ją apgaubkite plėvele ir 10 min. palaikykite šaldytuve. Tešlą iškočiokite iki 2 mm storio ir supjaustykite į 6x6 cm kvadratėliais. Šiuos kvadratėlius sudėkite į skardą, pabarstytą miltais. Kepkite 160 °C temperatūroje apie 20 minučių, kol krekeriai apskrus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai