Aplinkosauga ir žemdirbių interesų derinimas – esminis klausimas
2021-01-05

Kaunas. Mėsos sektorius, pasaulio kviečių auginimo situacija, augalų apsaugos pokyčiai, ūkininkavimo praktika - naujausio „Mano ūkio“ žurnalo temos.

Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka 50 kg kiaulienos, 37 kg paukštienos ir 5 kg jautienos. Kiaulienos, galvijienos ir paukštienos kainų tendencijas, importo ir eksporto niuansus apžvelgia Albertas Gapšys.

Afrikinis kiaulių maras ir COVID-19 pandemija stipriai paveikė kiaulienos rinkos situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Nelė Jurkėnaitė straipsnyje analizuoja, kaip perdirbėjo kainų dinamika susijusi su augintojo kainų pokyčiais, kas yra horizontalieji ir vertikalieji kainų pokyčiai, kokios pasaulinės tendencijos.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Pasaulio žiedinėje bioekonomikoje gyvulininkystei tenka daug svarbių vaidmenų ir nėra, kas šioje srityje ją pakeistų. Atsisakius gyvulininkystės, padidėtų išvykimas iš kaimo, o tai sukeltų papildomą spaudimą miestams ir padidintų visuomenės atotrūkį nuo gamtos ir kultūros paveldo. Apie tai skaitykite straipsnyje „Jei pasaulyje neliktų gyvulininkystės...“

Nustačius force majeure aplinkybę, asmuo atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta būtent dėl nenugalimos jėgos. Lukas Vitauskas ne tik analizuoja įvairius tokių aplinkybių niaunsus, bet ir pateikia konkrečių pavyzdžių iš Lietuvos teismų.

Viena ryškiausių visų laikų Lietuvos žemės ūkio mokslininkių, pievininkystės ir žolininkystės specialistė Veronika Vasiliauskienė mini 85-mečio sukaktį. Apie ją skaitykite publikacijoje „Akademikės pašaukimas – skleisti žinias ir gėrį“.

Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė rašo, kad mažesnio našumo dirvose galima užauginti iki 4–6 t/ha grūdinių kultūrų (šiuo atveju – kukurūzų grūdams) derlių ir dar svarbiau – per 12–15 metų padidinti šių priesmėlių žemių našumą 7–10 boniteto balų. Tai mokslininkai įrodo matematiniais skaičiavimais ir praktiškai pagrindžiamomis formulėmis.

Derlingų Lietuvos laukų niekaip nepalieka penketas pikčiausių piktžolių: dirvinės pienės, dirvinės usnys, paprastieji varpučiai, baltosios balandos ir bekvapiai šunramuniai. Stanislava Maikštėnienė aptaria jų paplitimo priežastis, kovos su jomis būdus.

Apie sėjamąsias judras (Camelina sativa L.), jų poreikius ir auginimą nedaug kas žino ir tai nestebina: jų 2020 m. deklaruota tik apie 24 hektarus. Regina Repšienė ir Gintaras Šiaudinis įtikinamai parodo judrų naudą ir atsako į klausimą, kodėl verta jas auginti. Judrų aliejaus galimybės labai plačios – nuo pramonės iki farmacijos ir maisto.

Kauno r. ūkininkai Arūnas ir Daiva Dirmeikiai kartu su sūnumis plėtoja augalininkystės ūkius ir drauge dirba 1 000 ha. Aktyvūs Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariai žurnalo puslapiuose dalijasi ūkio kūrimo pradžia ir dabartiniais iškylančiais sunkumais.

Žemaitijos ūkininkai Gražvydas, Rasa ir Artūras Kairiai, plėtojantys gyvulininkystės ūkį, daug dėmesio skiria gyvulių genetikai. Buliai penimi maždaug iki 20 mėn., kol pasiekia 600 kg svorį. Simentalai, nors ir pieninės krypties, gali užaugti iki 700 kg. Daugiau apie be pagalbininkų kol kas dirbančią šeimą skaitykite straipsnyje „Tėvų ūkį į priekį stumia sūnaus entuziazmas“.

Gulinčios karvės sindromas – tai būklė, kai gyvulys 24 val. nepertraukiamai guli ant krūtinkaulio, laikydamas kojas po savimi arba išskėtęs į šonus (varlės poza). Publikacijoje „Kodėl karvė guli?“ apžvelgiami gulėjimo padariniai ir profilaktika.

Vilmantas Vaitkus analizuoja veršiavimosi lengvumą lemiančius veiksnius, pabrėžia buliaus pasirinkimą karvės kergimui arba sėklinimui.

Ar žinojote, kad ribota pašarų įvairovė keičia elninių šeimos gyvūnų fiziologiją? Apie tai ir kitus tauriųjų elnių šėrimo ir laikymo aptvaruose ypatumus rašo Stefa Šverbaitė.

Žuvintų kaime šeimos ūkį puoselėjantis Svajūnas Nevecka laimingas, kad toli nuo žemės ūkio nenutolo visi trys jo vaikai. Neatitrūkdami nuo ūkininkavimo broliai Jonas ir Povilas, sportuojantys ir besidomintys vienas sunkiąja atletika, kitas jėgos trikove, savo senelių statytame moliniame ūkiniame pastate savo lėšomis įrengė sporto salę ir treniruoja joje Simno krašto vaikus. Gražios šeimos darbų peripetijos – straipsnyje „Kai ūkininkavimas įsitvirtinęs šeimos genuose“.

Gyvulių transportavimo priekabų techninius duomenis, medžiagas, iš kurių jos gaminamos, modelių pasiūlą ir komplektaciją apžvelgia Kastytis Laurinaitis.

Egidijaus Šarauskio akiratyje šį kartą – žemės dirbimo mašinose montuojamų volų konstrukciniai ypatumai. Žemės dirbimo kokybei pagerinti naudojami įvairios konstrukcijos volai: ardeliniai, kombinuotieji Kembridžo ir Kroskilio tipo, diskiniai, padanginiai, žiediniai (įvairių profilių) ir pan. Visus jus autorius išsamiai analizuoja.

Tegul Naujų metų pradžia įkvepia naujoms idėjoms!

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai