Vilnius. Šalyje sparčiai didėja suvartojamos elektros energijos kiekis ir per mažiau nei 20 metų jis turėtų augti septynis kartus, sako energetikos ekspertas ir bendrovės „Energobalt“ vadovas Viliaus Ivanauskas. Net ir esant dideliems poreikiams Lietuvą ateityje jis mato kaip energijos eksportuotoją.

„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad elektros energijos nustatyta rinkos kaina 2024 metams bus beveik 3,5 karto mažesnė nei 2023 metams. Toks kainų pokytis rodo, kad Lietuvos energetikos rinka tampa vis konkurencingesnė ir prieinamesnė vartotojams“, – sako V. Ivanauskas.

Vis dėlto Lietuvos energetikos agentūra (LEA), remdamasi gruodžio ateities sandoriais, gruodžio viduryje skelbė, kad vidutinė elektros kaina 2024 m. turėtų išlikti panaši, kaip ir šiemet, ir siekti apie 100 Eur/MWh

V. Ivanauskas tvirtina, kad 2024-aisiais saulės energetikos plėtra ne tik nesulėtės, bet įgaus dar didesnį pagreitį. Tai, anot jo, lems patraukli vartotojams saulės elektrinių įrengimo kaina ir atsipirkimo laikotarpis.

„Per 2023 metus saulės moduliai ženkliai atpigo. Palyginti su 2022 metais, jų kaina jau apie 40 proc. mažesnė. Stebint rinkos tendencijas, manau, galima tikėtis ir 50 proc. saulės modulių atpigimo 2024-aisiais“, – V. Ivanauskas.

Prognozuojamas energijos perteklius

„Energobalt“ vadovas pastebi, kad Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), o tarp jų ir saulės energijos gamybos apimtys sparčiai auga. 2023 metais 29 proc. visos suvartojamos energijos šalyje buvo gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai ženkliai daugiau nei anksčiau.

„2021 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių gauta elektra sudarė 17 proc., o 2022-aisiais – 19 proc. bendro šalyje suvartoto energijos kiekio. Jei ši tendencija tęsis, planuojama, kad iki 2030 metų Lietuva galės eksportuoti net 9 gigavatus (GW) saulės energijos“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, visas Baltijos regionas turi potencialo tapti Europos lyderiu saulės energetikos srityje. Skaičiuojama, kad taip čia būtų galima pagaminti 578 GW.

Pasak V. Ivanausko, įvertinus santykinai nedidelę Lietuvos ekonomiką bei atsinaujinančių energijos šaltinių vystymo potencialą tiek sausumoje, tiek vandenyje, galima tikėtis, kad Lietuva bus viena iš pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pasieksiančių energijos perteklių.

Anot jot, manoma, kad pagrindinės šalys, kurioms ateityje reikės daugiausia energijos, yra centrinė Europa – Vokietija ir Lenkija. Vien Vokietijos poreikis iki 2050 metų sieks 2000–3000 TWh ir tai gali būti Lietuvos galimybė.

Energetikos infrastruktūros plėtros svarba

Energetikos ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje per metus suvartojama 11 teravatvalandžių (TWh). Tiesa, šis skaičius per ateinančius beveik tris dešimtmečius, iki 2050 metų, prognozuojama, išaugs beveik 7 kartus. Tam įtakos turės tiek kelių elektrifikacija, tiek elektromobilių gausėjimas bei skatinimas persėsti į juos, tiek viešojo transporto priemonių atnaujinimas.

Anot V. Ivanausko, kalbant apie elektros energijos gamybos ir suvartojimo tendencijas, aktualūs ne tik Lietuvos valstybės siekiai, bet ir užsibrėžti tikslai ES. Vienas esminių uždavinių – iki 2030 metų pasiekti ES vidurkį energijos intensyvumo rodikliuose ir sumažinti juos 1,5 karto, palyginti su 2017 metais.

Tokioje elektros energijos rinkoje, vis svarbesnė bus ir elektros energijos kaupimo technologija. Specialisto teigimu, kaupikliai padeda neprarasti perteklinės energijos.

„Saulės energija, pagaminta „čia ir dabar“, iš esmės yra nemokama. Jei pagaminamas jos perteklius, už tam tikrą mokestį, kuris nuo kitų metų didės 20 proc., galima atiduoti pasaugoti į ESO elektros tinklus.

Turint baterijas yra galimybė patiems saugoti sugeneruotą elektros perteklių, už tai nemokant papildomai. Kaupikliai yra naudojami ir norint sumažinti elektros energijos suvartojimą iš tinklo. Tam kaupikliai dažnai pasitelkiami nulinės emisijos pastatuose, kurių tikslas – visiškai atsisakyti elektros energijos vartojimo iš tinklų“, – aiškino energetikos ekspertas.

Verslui, siekiančiam efektyvinti energijos poreikių valdymą, V. Ivanauskas pataria pirmiausia atlikti energijos vartojimo auditą, leisiantį nuspręsti, kada reikia atnaujinti įrangą, pagerinti izoliaciją ar įdiegti energiją taupančias arba kaupiančias technologijas.

Pasak jo, iš esmės perteklinės elektros kaupikliai, ypač kai jie yra naudojami sinchroniškai su saulės elektrine, yra tam tikros autonomijos garantas.

Pasak Europos Komisijos, energijos kaupimas yra lemiamas elementas, suteikiantis būtiną lankstumą, stabilumą ir patikimumą ateities energetikos sistemai, kurioje atsinaujinančios energijos dalis iki 2030 metų turėtų siekti maždaug 69 proc., o iki 2050 metų – 80 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pasaulinė elektros energijos kaupimo talpa išaugs 56 proc. ir iki 2026 metų pasieks daugiau nei 270 GW.