Vilnius. Siekiant sumažinti kainų atotrūkį su Lenkija ir paskatinti vežėjus degalus vėl pirkti Lietuvoje, ekspertai siūlo nustatyti konkurencingą dyzelino akcizą – 440  eurų už toną.

Iškastinio kuro vartojimą siūloma mažinti ne didinant mokesčius degalams, o spartinant žaliąją transporto transformaciją.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmus 8 šių metų mėnesius Lietuvoje parduota apie 1,2 mlrd. l dyzelino – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai tris kartus daugiau nei prognozavo Finansų ministerija.

Didžiausią įtaką dyzelino pardavimų mažėjimui turėjo metų pradžioje pasikeitusi tarptautinių vežėjų praktika – degalus jie vis dažniau perka ne Lietuvoje, o Lenkijoje.

2025 m. padidinus dyzelino akcizą 26,7 proc., kainų skirtumas tarp šalių išaugo iki 8–10 ct/l ir paskatino vežėjus peržiūrėti degalų pirkimo strategiją.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prognozėmis, dėl išaugusio akcizo ir sumažėjusios dyzelino paklausos bendra degalinių sektoriaus apyvartos sumažėjimas 2025 m. gali siekti apie 480 mln. eurų.

Prognozuojama, kad smukus veiklos apimčiai, degalinės sumokės 1,5 mln. Eur mažiau pelno mokesčio.

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžia, kad dabartinė akcizų politika ne tik mažina degalų vartojimą, bet ir riboja biudžeto pajamas. Jo skaičiavimais, bendra įplaukų suma į valstybės biudžetą iš akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio per 2024–2025 m., esant dabartiniam akcizo lygiui, sieks apie 1,875 mlrd. eurų. Jei vienos tonos dyzelino akcizas būtų sumažintas iki 440 Eur, įplaukos galėtų padidėti iki 1,92 mlrd. eurų.

Pasak ekonomisto, planuojamas akcizų didinimas nuo 2026 m. duotų didesnę naudą biudžetui tik tuo atveju, jei degalų paklausos kritimas neviršytų 7,5 proc. ribos.

„Jei mokesčiai auga greičiau nei vartojimas, valstybė nebeuždirba daugiau – ji praranda. Todėl racionalus akcizo lygis, kuris išlaikytų vartojimą, yra naudingesnis tiek biudžetui, tiek visai ekonomikai,“ – teigė A. Bartkus.

Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas pabrėžia, kad iškastinio kuro vartojimą būtina mažinti ne mokesčių didinimu, o spartinant žaliąją transformaciją transporte. Jo teigimu, efektyviausią poveikį duotų priemonės, kurios didina atsinaujinančios energetikos dalį transporte – tai biometano, elektros, atsinaujinančių degalų skatinimas.

Taip pat svarbu elektrifikuoti geležinkelių transportą, plėsti mažos taršos zonas miestuose, propaguoti viešąjį transportą.

Anot jo, taikant šiuos sprendimus, Lietuva iki 2030 m. galėtų pasiekti 17,7 proc. mažesnį naftos degalų vartojimą, sumažindama jį nuo 2,03 iki 1,67 mln. t naftos ekvivalento. „Tai kryptis, kuri leidžia mažinti taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, išsaugant verslo konkurencingumą ir darbo vietas,“ – sakė J. Polujanskas.