Berlynas. Tikimasi, kad išaugusi biodegalų paklausa sumažins iškastinio kuro poreikį ir išmetamų teršalų kiekį. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikiu laikotarpiu jie nėra klimatui neutrali alternatyva dyzelinui ar benzinui.

Postdamo klimato poveikio tyrimo instituto (Vokietija) tyrimas atskleidė, kad pagal dabartines žemės naudojimo taisykles biodegalų anglies dioksido emisijos faktoriai gali viršyti iškastinio kuro degimo koeficientus dėl didelių pasėlių plotų biomasei auginti.

Tyrimo autoriai teigia, kad žemės naudojimas reguliuojamas nepakankamai. Jei bioenergetinių augalų auginimas nebus apribotas tik apleistose teritorijose, pasėliai, kuriuose auginamos maistinės kultūros, plėsis į natūralias augimvietes. Suaktyvėjus miškų kirtimui, gali padidėti anglies dioksidos emisijos.

Postdamo klimato poveikio tyrimo instituto mokslininkai perspėja, kad šis netiesioginis bioenergijos naudojimo poveikis nesulaukia deramo politikų dėmesio, nors maisto ir bioenergijos rinkos susijusios pasaulio mastu. Deja, spragos žemės naudojimo reglamente ir noras naudoti pigią bioenergiją kaip alternatyvą iškastiniam kurui gali lemti papildomas teršalų emisijas. Susidaro užburtas ratas, kuris skatina bioenergijos poreikį.

Mokslininkai palygino dviejų scenarijų – plečiant biodegalų naudojimą ir nedidinat jų gamybos – poveikį klimato atšilimui, kuris daugiausia būtų susijęs su žemės naudojimo pokyčiais. Tyrėjai atskleidė, kad, nesiimant papildomų reguliavimo priemonių, po 30 metų anglies dioksido emisijos gaminant biodegalus bus didesnė, palyginti su dabartiniu lygiu, kuris susidaro deginant dyzeliną.

Anot vokiečių klimato ekspertų, laipsniškai atsisakant iškastinio kuro iki šio amžiaus vidurio susidarys šimtus milijardų dolerių vertės bioenergijos poreikis. Tikėtina, kad žemės ūkio sektorius stengsis pasinaudoti naujomis aplinkybėmis, tačiau potenciali plėtra į didelio derlingumo plotus dažnai sutampa su didesnėmis anglies dioksido emisijomis.

Mokslininkai įsitikinę, kad miškų apsauga turėtų būti svarbi tarptautinės politikos užduotis. Palikus spragų žemės naudojimo reglamente, bioenergija bus ne sprendimo, o pačios klimato kaitos problemos dalis.