Briuselis. Iš oficialių Europos Sąjungos institucijų savo poziciją dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų pirmas suformulavo ir pristatė Europos regionų komitetas.

Komiteto nario iš Lenkijos Piotr’o Calbecki’io (Piotro Calbeckio) žodžiais, būsimoji BŽŪP turėtų būti formuojama gerokai prieš priimant galutinius sprendimus, iš anksto sutarus dėl jos krypčių ir prioritetų.

Pasak Komiteto, kuriant ES žemės ūkio ateitį aktualu užtikrinti teisingas išmokas žemdirbiams, suteikti daugiau galios regionams, padidinti BŽŪP biudžetą, labiau reguliuoti rinką. Žinoma, vis dar vykstant karui Ukrainoje, svarbu nepamiršti apsirūpinimo maistu temos.

Teisingai perskirstyti išmokas

Siekiant išlaikyti žemės ūkio veiklą visose geografinėse vietovėse, darbo vietas atokiuose kaimuose ir išsaugoti gyventojus, svarbu teisingai perskirstyti tiesiogines išmokas ūkininkams. Europos Komisija (EK) raginama reformuoti tiesioginių išmokų metodus, kad būtų atsižvelgta į aplinkybes, kuriomis ūkininkaujama, ir pagal tai perskirstyti išmokas (pagal ūkių tipų ir dydžių skirtumus, teritorijos poreikius).

Komitete skambėjo pasiūlymai nustatyti privalomas ir didesnes perskirstymo išmokas, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, apriboti BŽŪP subsidijų dydį, kad augtų visų ūkininkų pajamos. Dar vienas siūlymas – aktyviau naudoti finansines priemones, kurios palengvintų sąlygas ūkininkams gauti paskolas.

Padidinti žemės ūkio biudžetą

Niekas neginčija, kad BŽŪP turėtų remti klimato kaitos poveikio švelninimą ir prisitaikymą, biologinės įvairovės išsaugojimą, pastangas šalinti aplinkos taršos šaltinius ir užtikrinti deramą gyvulių gerovę. Todėl Komitetas pabrėžia, kad BŽŪP po 2027 m. biudžetas turėtų atitikti sektoriaus poreikius ir užmojų lygį, sustiprinant jį papildomais ištekliais.

Dabar ES bendrajai žemės ūkio politikai kasmet skiria apie 60 mlrd. eurų. Nors, atrodytų, gana daug, tačiau tai sudaro vos 0,5 proc. Bendrijos BVP. Komisaras J. Wojciechowski’is irgi sutinka, kad tiek yra gerokai per mažai.

„Reikia įvertinti, kad ūkininkams kylantys išbandymai dėl reikalavimų saugoti gamtą, tausoti bioįvairovę ir kt. yra didžiuliai. Tad reikia tinkamo biudžeto, kad galėtų šiuos iššūkius spręsti. Manau, 0,5 proc. BVP yra gerokai per mažai. Būsimai BŽŪP reikėtų turėti didesnį biudžetą“, – neabejoja J. Wojciechowski’is.

Tai, kad BŽŪP parama ES žemdirbiams reikalinga ir yra svarbi, rodo statistika: 2022-aisiais ji sudarė vidutiniškai ketvirtadalį žemdirbių pajamų.

Visą straipsnį skaitykite čia.