Kanbera / Briuselis. Australija ir Europos Sąjunga (ES) po aštuonerių metų įtemptų derybų pasiekė plataus masto prekybos susitarimą, kuriuo panaikinami muitai beveik visai tarpusavio prekybai. Žemdirbių organizacijos sako, kad tai – tebesitęsianti nesėkmių serija bendrijos žemės ūkiui.

Australija teigia, kad iki 2030 m. šis susitarimas galėtų padidinti šalies BVP 7,8 mlrd. Australijos dolerių (5,4 mlrd. JAV dolerių). O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį susitarimą apibūdino kaip „abiejų šalių pergalę“.

Bendros prekybos prekėmis tarp ES ir Australijos apimtys 2024 m. siekė 49,4 mlrd. eurų. Derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo vyko nuo 2018 m., tačiau 2023 m. jos žlugo dėl to, kad, kaip teigė Kanbera, europiečiai atsisakė nusileisti dėl australiškų žemės ūkio produktų, tokių kaip jautiena ir ėriena, patekimo į rinką klausimo.

Antradienio susitarimas – kompromisas. Pagal susitarimą australiškos jautienos, kurią bus leidžiama įvežti į ES, kvota per ateinantį dešimtmetį padidės daugiau nei 10 kartų, palyginti su dabartiniu lygiu. Į tą kvotą – 30 600 tonų – įeis 55 proc. žole šertų galvijų jautienos, įvežamos be muito, ir 45 proc. jautienos, įvežamos taikant sumažintą 7,5 proc. muito tarifą.

Trečdalis jautienos kvotos bus taikoma penkerius metus, o vėliau bus padidinta iki visos kvotos.

Susitarimas yra artimesnis Europos reikalavimui dėl 30 000 tonų nei Kanberos reikalavimui dėl 40 000 tonų. Tai buvo pagrindinis derybų kliuvinys.

„Copa-Cogeca“: ES žemės ūkiui tęsiasi nesėkmių serija

ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ netruko suabejoti susitarimu. Anot jų, Europos žemės ūkis vėl yra derybų, kuriomis siekiama platesnių prekybos ir politinių tikslų, derybų pagrindu. 

Pasak „Copa-Cogeca“, nuolaidos, padarytos jautriems žemės ūkio sektoriams, kelia ūkininkų pasipriešinimą ir susirūpinimą, o po „Mercosur“ susitarimo jos apskritai atrodo nepriimtinos.

Organizacijos pabrėžia, kad šį susitarimą reikia vertinti esamos situacijos kontekste: ūkininkų sąnaudos didėja, jaučiamas infliacijos spaudimas, karas Artimuosiuose Rytuose.

„Tolesnis šių jautrių sektorių atvėrimas laisvosios prekybos susitarimams tik padidintų esamą pažeidžiamumą ir daugelį ES šeimos ūkių priverstų prie lūžio taško.

Trūksta visapusiško požiūrio, kaip valdyti šių susitarimų poveikį, todėl kyla rimtų abejonių dėl ES prekybos politikos nuoseklumo ir tvarumo“, – rašoma organizacijų pranešime.

Anot „Copa-Cogeca“, Europos ūkininkai nebegali absorbuoti dvišalės prekybos liberalizavimo be tinkamų ir veiksmingų apsaugos priemonių, tačiau esami Komisijos siūlymai tokių neprimena.

Pasak organizacijų, laukiama išsamesnių susitarimo detalių, kad būtų galima tiksliau įvertinti pasekmes ir poveikį.

Nusivylę ir Australijos ūkininkai

Džiugesio nesigirdi ir tarp Australijos žemdirbių. Nacionalinės ūkininkų federacijos prezidentas Hamishas McIntyre'as (Hemišas Makintairas) teigė, kad susitarimas nerodo jokių realių pokyčių žemės ūkiui nuo to pasiūlymo, kurį Australija atmetė 2023 m.

„Ūkininkai pagrįstai nerimaus, kad po ilgų derybų šis susitarimas nesuteikė komerciškai reikšmingos prieigos Australijos žemės ūkio eksportui“, – sakė jis.

ES taip pat numato 25 000 tonų australiškos žole šertų avių ir ožkų mėsos kvotą, kuri bus įvedama palaipsniui per septynerius metus.

O štai Sidnėjaus technologijos universiteto vyriausiasis ekonomistas Timas Harcourtas (Timas Harkortas) AFP tvirtino, kad susitarimas yra „puikus Australijos eksportuotojams“, 

Pavadinimų teisės

Siekiant susitarimo stipriai diskutuota,dėl maisto produktų geografinių nuorodų. Australijai bus leista toliau naudoti kai kuriuos geografinius pavadinimus, pavyzdžiui, feta ir griujeras, tais atvejais, kai gamintojai šiuos pavadinimus naudojo bent penkerius metus.

Kai kurie pavadinimai neatitiko reikalavimų ir turės būti pakeisti – tarp jų yra Australijoje gaminamas graikų alkoholinis gėrimas „Ouzo“ ir sūris „Fontina“.

Pasiekus kompromisą, Australijos vyndariams bus leista naudoti terminą „prosecco“ vidaus rinkoje, tačiau po 10 metų jie turės nustoti jį naudoti eksportui.

„Tai turės ypač didelį poveikį vyno pramonei, – AFP sakė Naujojo Pietų Velso universiteto atstovė Lisa Toohey (Liza Tuji). – Australijos parmezano gamintojai bus patenkinti, o fetos ir griujero gamintojai – ne.“

Manoma, kad Europos ūkininkai ir maisto įmonės gaus didesnę prieigą prie Australijos rinkos. Bus panaikinti muitai pagrindiniams Europos eksporto produktams, tokiems kaip sūris, vynas, vaisiai, daržovės ir šokoladas. Pasak U. von der Leyen, tai leis Europos ūkininkams sutaupyti milijardą eurų muitų.

Transporto priemonių muitai

Europos derybininkai tikėjosi, kad Australija panaikins prabangių automobilių muitą, kuris numato 33 proc. muitą transporto priemonėms, kurių kaina viršija tam tikrą ribą. To jiems nepavyko pasiekti, tačiau pagal susitarimą Australija padidins apmokestinimo ribą iki daugiau nei 120 000 Australijos dolerių elektrinėms transporto priemonėms, taip atleidžiant nuo mokesčio 75 proc. Europos elektrinių automobilių.

Taip pat bus panaikintas 5 proc. muitas visam importuojamų Europos automobilių kiekiui. Tai padės sumažinti išlaidas ir „padidinti elektromobilių paklausą“, teigė Kanbera, nes šalis siekia per ateinančius dešimtmečius anglies dvideginio išmetimo apimtis sumažinti iki nulio.

Naudingosios iškasenos

Kitas svarbus susitarimo elementas – užtikrinti Europos Sąjungos prieigą prie itin svarbių naudingųjų iškasenų, reikalingų švarioms technologijoms, pavyzdžiui, vėjo turbinoms ir elektrinių automobilių baterijoms, kurių gausių telkinių turi Australija.

Kinija dominuoja metalų gamybos srityje ir grasino apriboti tiekimą per atsakomąjį prekybos karą su Vašingtonu, todėl Vakarų šalys buvo priverstos ieškoti kitų tiekėjų.

Australijos ir ES susitarimas siekia suteikti Europai geresnę prieigą prie šių žaliavų, ypač aliuminio, ličio ir mangano.

Kanbera teigia, kad muitai jos kritinių mineralų eksportui dabar yra „panaikinti“.