Vilnius. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ragina Europos Komisiją (EK) suvienodinti tiesiogines išmokas bendrijos ūkininkams.

Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje A. Palionis pabrėžė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 metų, pranešė Žemės ūkio ministerija.

„Negalime kalbėti apie bendrą rinką ir vienodas sąlygas, kol paramos lygis ūkininkams išlieka nevienodas“, – pranešime teigė A. Palionis.

EK pristačius, kaip sekėsi per vienerius metus įgyvendinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, ministrai išsakė pastabų ir pabrėžė, kad dabartinės geopolitinės situacijos kontekste bendroji žemės ūkio politika turi išlikti atskira, tinkamai finansuojama ir lanksti.

Pasak A. Palionio, svarbu, kad visi deklaruojami ambicingi tikslai virstų konkrečiais teisėkūros pasiūlymais ir praktikoje veikiančius sprendimus.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį į apsunkintą dėl sudėtingos geopolitinės padėties trąšų prieinamumą ūkininkams. Anot jo, šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM) kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir ES apsirūpinimo maistu saugumui.

„Sprendimų reikia čia ir dabar. Prisijungiame prie Prancūzijos raginimų, kad EK skubiai pateiktų konkrečius sprendimus dėl laikino CBAM taikymo suspendavimo arba pasiūlytų kompensacinį mechanizmą dėl ūkininkams padidėjusių išlaidų kompensavimo“, – sakė A. Palionis.

Aptariant ES žemės ūkio produktų prekybos su trečiosiomis šalimis klausimą, A. Palionis atkreipė dėmesį į derybas su Jungtine Karalyste, kuri Lietuvos gamintojams yra viena pagrindinių eksporto rinkų.

„Nauji sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai ar papildomi sertifikatai reiškia papildomus kaštus. Biurokratija neturi branginti mūsų produktų“, – teigė ministras.

Tarybos posėdyje daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką.

Aptariant energetinės pertvarkos iniciatyvą ES žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, A. Palionis akcentavo, kad tai ekonominio atsparumo klausimas, o drastiškai mažėjantis finansavimas, ypač naujoje daugiametėje perspektyvoje 2028-2034 metais, riboja galimybes įgyvendinti realius pokyčius.

Anot ministro, būtina nedelsiant supaprastinti taisykles, užtikrinti adekvatų finansavimą ir skatinti investicijas į laivyno modernizavimą bei sektoriaus energijos efektyvumą.